GATVIŲ APŠVIETIMO ATNAUJINIMAS LEIS SUTAUPYTI

Uostamiesčio gatvių apšvietimo sistemai būtinas atnaujinimas. Įvertinę situaciją specialistai neabejoja, kad reikia pakeisti senąsias natrio lempas naujos kartos žibintais, atnaujinti šviestuvų atramas bei atlikti kitus būtinus darbus. Pabrėžiama, kad šie pokyčiai ne tik padėtų sutaupyti elektros energijos, finansinių išteklių, bet ir pastebimai prisidėtų prie saugumo didinimo miesto gatvėse, tausojant gamtą, ir pakeltų miesto prestižą.

Senos kartos lempos

Kasdien vos ėmus temti Klaipėdos gatvėse įsižiebia daugiau kaip 16 tūkst. šviestuvų, o eismą mieste reguliuoja bemaž 70 šviesoforų. Šią sistemą palaiko ir užtikrina jos veiklą virš 150 valdymo spintų, kiek daugiau nei pusė tūkstančio kabelinių ir pusšimtis orinių linijų.

Ir nors, atrodytų, mechanizmas veikia sklandžiai, o gatvėse neįsigali chaosas, specialistai neslepia, Klaipėdos gatvių apšvietimo infrastruktūra yra nusidėvėjusi.

Pastebima, kad net 90 proc. uostamiesčio gatvių apšviečiamos šviestuvais, kuriuose įmontuotos natrio lempos.

„Seni lempų gatvių šviestuvai yra neekonomiški, su nereguliuojamais elektroniniais valdikliais. Tai lemia didesnį energijos sunaudojimą“, – pastebėjo miesto apšvietimo sistemą prižiūrinčios bendrovės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Pastebima ir tai, jog senos kartos lempos prisideda ir prie apšvietimo tinklo sistemos valdymo ir kontrolės neefektyvumo – minėta sistema negalima reguliuoti apšvietimo intensyvumo – pritemdyti apšvietimo tam tikru metu visame mieste arba kai kuriose jo dalyse.

Uostamiesčio gatvių apšvietimo įrenginiai sistemiškai atnaujinami nebuvo jau kelis dešimtmečius, todėl nemenka dalis jų yra nudėvėti, neefektyvūs, neužtikrina kokybiško apšvietimo.

„Visa tai nulemia dideles elektros energijos bei eksploatacines sąnaudas, todėl būtina didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą“, – pabrėžė D.Aleksandrovas.

Akcentuojama ir tai, kad utilizuojant jau atitarnavusias senąsias lempas susiduriama su nemenkais aplinkosauginiais iššūkiais.

Sumažinti minėtas sąnaudas galima senąsias natrio lempas keičiant šviesos diodų – LED šviestuvais. Tokių mieste jau galima pastebėti, tačiau jų tėra vos daugiau nei 1 tūkst.

Paseno ir likusi infrastruktūra

Tiesa, ne visi šiuo metu mieste esantys senieji šviestuvai tinka numatomiems pokyčiams, mat per daugelį metų šviestuvų atramos susidėvėjo.

„Uostamiesčio gatvių apšvietimo įrenginiai sistemiškai atnaujinami nebuvo jau kelis dešimt-mečius, todėl nemenka dalis jų yra nudėvėti, neefektyvūs, neužtikrina kokybiško apšvietimo“, – įrenginių būklę įvertino bendrovės direktorius.

Anot pašnekovo, net ir neskubant keisti senųjų lempų netrukus prireiks nemažų investicijų siekiant palaikyti bent jau esamą miesto gatvių apšvietimo kokybę. Skaičiuojama, kad užsimojus visiškai modernizuoti uostamiesčio gatvių apšvietimo tinklą prireiktų pakeisti arba įrengti tūkstančius gatvių bei parkinių šviestuvų, atramų, nutiesti požeminių kabelių.

Tai ateityje užtikrintų sklandų ir nepertraukiamą sistemos darbą, mažesnes eksploatacines išlaidas.

Padėtų taupyti

Neabejojama, kad ryškiausias Klaipėdos gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas senąsias lempas keičiant LED šviestuvais visų pirma sumažintų elektros energijos sąnaudas, mat šviesos diodai naudoja net iki 50–80 proc. mažiau elektros energijos, nei jau minėtos įprastos lempos.

Anot bendrovės direktoriaus, tikimasi, kad, pakeitus elektros energijai imlią natrio technologiją naudojančius šviestuvus naujais ekonomiškais LED šviestuvais, bus suvartojama iki 48 proc. mažiau elektros energijos.

„Tai leis taupyti miesto biudžeto lėšas, o sutaupytus pinigus panaudoti kitose miestui svarbiose srityse“, – pabrėžė pašnekovas.

Be to, pastebima ir tai, jog naujos kartos šviestuvų veikimo laikotarpis yra kur kas ilgesnis nei senųjų – jos gali šviesti net iki 10 kartų ilgiau.

Bendrovės direktorius akcentavo ir tai, kad LED technologija išsiskiria aukštu naudingumo koeficientu arba kitaip – energijos taupymu. LED šviestuvai skleidžia nedaug šilumos į išorę bei leidžia tiesiogiai nukreipti šviesos srautą tiksliai į apšviečiamą objektą, todėl gatvės apšviečiamos efektyviau, šviesa mažiau išsisklaido aplinkui.

Dangeras Aleksandrovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Prioritetas – saugumas gatvėse

Vertinant uostamiesčio gatvių apšvietimo tinklo atnaujinimo perspektyvas ypač pabrėžiamas ir siekis didinti saugumą keliuose. Tikimasi, kad geriau apšviestose miesto gatvėse saugiau taptų tiek pėstiesiems, tiek sėdintiesiems prie įvairių transporto priemonių vairo.

Vadovaujantis statistiniais duomenimis, tamsiu paros metu Lietuvoje įvyksta apie 29 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės.

Be to, tamsiu paros metu įvykiai yra skausmingesni, pavyzdžiui, 2017 m. tamsiu paros metu buvo sužeista 30 proc., o žuvo 57 proc. visų į eismo įvykius patekusių pėsčiųjų.

„Tamsiu paros metu didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas. Tamsoje vairuotojas daug sunkiau pastebi pėsčiąjį. Todėl tinkamas gatvių apšvietimas yra labai svarbus“, – neabejojo pašnekovas.

Bendrovės vadovas akcentavo ir dar vieną bauginančią tendenciją – pastebima, kad nors pastaraisiais metais uostamiestyje gyventojų ir sumažėjo, tačiau bendras eismo įvykių skaičius auga, todėl esą verta imtis bet kokių priemonių, galinčių padėti užtikrinti saugumą keliuose.

„Remiantis įvairių akademinių tyrimų rezultatais, tinkamas gatvių apšvietimas leidžia iki 30 proc. sumažinti tamsiu paros metu įvykstančių eismo įvykių skaičių. Pagerinus gatvių apšvietimo infrastruktūrą, tikėtina, kad eismo įvykių skaičius Klaipėdoje sutemus taip pat galėtų mažėti apie 30 proc.“, – įvardijo D.Aleksandrovas.

Pastebima, kad Taikos pr., Šilutės pl., Herkaus Manto g., Liepų g., Minijos g. ir Smiltelės g. yra avaringiausios, todėl apšvietimo sąlygas pirmiausia vertėtų gerinti būtent jose.

Duoklė ekologijai

Atnaujinti senstelėjusį miesto gatvių apšvietimo tinklą Klaipėdą ragina ir Europos Sąjungos bei Lietuvos strateginiai planai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas šiuo metu yra ypač svarbus siekiant globalių planetos tausojimo tikslų. Taigi mieste senąsias lempas pakeitus naujaisiais LED šviestuvais, kaip minėta, būtų pastebimai sumažintos elektros energijos sąnaudos, o tai savaime mažintų ir anglies dioksido išsiskyrimą.

Pabrėžiama ir tai, kad senieji natrio žibintai pavojingi gali būti ne tik aplinkai, bet ir žmogui, mat juos gaminant naudojama pavojinga toksinė medžiaga gyvsidabris.

Natrio lempos gali sukelti gaisrą, jei žibintas yra pažeistas ar paveiktas natrio metalas. Natris gali užsidegti, net jei žibintas sugadintas ant žemės. Dėl šios priežasties lempos turi būti naikinamos laikantis specialių saugos reikalavimų.

Tad neabejojama, kad uostamiesčio gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas leistų ne tik sumažinti finansines ir energines išlaidas, prisidėtų išvengiant skaudžių nelaimių keliuose, bet ir būtų dar vienas žingsnis modernaus miesto link globaliu mastu.