GĖDA PRIEŠ UŽSIENIEČIUS – PRAEITIS

Šią vasarą Klaipėdos uoste vienas po kito atidaromi nauji rekonstruoti objektai – terminalai, krantinės, privažiavimo keliai.

Nauja arterija tarp uosto ir miesto

Naujausias objektas uoste – po trejus metus vykusios rekonstrukcijos atidarytas kelias į Jūrų perkėlą. Už 29 mln. 675 tūkst. litų rekonstruoti 2 570 metrų Kairių gatvės kartu su komunikacijomis. Taip pat sujungtos uostui ypač svarbios Kairių ir Perkėlos gatvės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui įteikė albumą su nuotraukomis, kuriose parodyta, kokia duobėta Kairių gatvė buvo iki rekonstrukcijos ir kaip ji atrodo dabar.

Iš jūrų keltų keleiviai ir transportas į Klaipėdos centrą dardėdavo gatve per vilkikų ratų išdaužytas duobes, asfalto lopus. Naktį pakelėje neveikė šviestuvai. Kairių gatvė šiurpindavo jūrų keltais atplaukusius užsieniečius.

„Dabar gatvė sutvarkyta moderniai. Tai bus nauja vizitinė kortelė jūrų keltais atvykstantiems svečiams iš Švedijos, Vokietijos, Danijos. Sutvarkę šią gatvę kartu papuošėme ir savo valstybę sukūrę modernesnį jos įvaizdį“, – džiaugėsi A.Vaitkus.

Pristatant Kairių gatvės rekonstrukcijos ir sujungimo su Perkėlos gatve baigtus darbus, Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus vylėsi, kad šios gatvės svarba ateityje dar labiau išaugs.

„Ją bus galima sujungti tiltu į Kuršių neriją. Jeigu tik bus pritarta tokiai idėjai, juo ne tik automobilių vairuotojai, bet ir dviratininkai galės greitai ir saugiai persikelti“, – pastebėjo A.Vaitkus.

Ne atsitiktinai pagal Kairių gatvę įrengtas ir puikus dviratininkų takas.

Klaipėdos meras V.Grubliauskas pastebėjo, kad rekonstruota Kairių gatvė yra labai svarbi gerinant autotransporto eismą pietinėje miesto dalyje.

„Dabar tai civilizuota, šiuolaikiška, patraukli arterija, kuri gerina kraujotaką tarp uosto ir miesto“, – šmaikštavo V.Grubliauskas.

Jis pagyrė A.Vaitkų už įžvalgumą dėl dviratininkų tako į Kuršių neriją, teigdamas, kad nebijo nei tilto, nei estakados, nei tunelio į Kuršių neriją. Kairių gatvė ypač svarbi uosto naudotojams.

„Nuolat sulaukdavome priekaištų iš darbuotojų, kad į Jūrų perkėlą veda duobėta gatvė. Dabar rekonstravus gatvę išpildyta didelė mūsų svajonė dėl geresnio privažiavimo. Kuo daugiau bus sutvarkyta kelių, tuo labiau laimės tiek Klaipėdos miestas, tiek uosto kompanijos, tiek valstybė“, – tvirtino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža.

Dalis Kairių gatvės priklauso miestui, dalis – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Dar didesnis šios gatvės ir visos uosto pietinės dalies patrauklumas būtų nutiesus pietinį aplinkkelį, kurio detalusis planas šiuo metu derinamas.

Darbai vyko keliais etapais

Į Jūrų perkėlą vedantį kelią rekonstravo ir su gretutine Perkėlos gatve, kuri veda į Klaipėdos konteinerių terminalą ir kitas Malkų įlankos bendroves, sujungė konkursą laimėjęs statybų bendrovių konsorciumas („Hidrostatyba“, „Žemaitijos keliai“ ir „Lemminkainen Lietuva“).

„Turime gražią arteriją su uostu, kuri tarnaus valstybės interesams. Trejus metus vykdant rekonstrukciją teko spręsti daug probleminių reikalų. Dėkingas užsakovams, kad sudėtingose situacijose klausimus sprendė greitai ir supratingai“, – pastebėjo „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius.

Jis Uosto direkcijos vadovui A.Vaitkui kaip tolesnio bendradarbiavimo viltį įteikė simbolinės ąžuolo gilės sėklos skulptūrėlę.

Kairių gatvės rekonstrukcija vyko keliais etapais. Pirmajame buvo rekonstruotas 761 metro ilgio ruožas nuo Taikos prospekto iki Vilhelmo kanalo. Įrengtos keturios eismo juostos, 2 metrų pločio takas dviratininkams ir 1,5 metro pločio šaligatviai. Taip pat nutiestas 110 kV oro linijos kabelis.

Vėliau rekonstruota sankryža su jungiamuoju keliu į Perkėlos gatvę, kur įrengta 20 metrų ilgio guminė geležinkelio pervaža. Kairių gatvėje rekonstruotas ir automobilių tiltas per Vilhelmo kanalą. Gelžbetonio perdangų sijos buvo pakeistos plieno ir betono konstrukcijomis. Praplatintu tiltu dabar yra keturios eismo juostos. Šalia įrengtas 3,5 metro pločio takas pėstiesiems ir dviratininkams. Rekonstruoto tilto ilgis – 32,2 metro, o plotis – 25,2 metro.

Trečiajame etape rekonstruotas Kairių gatvės ruožas nuo tilto per Vilhelmo kanalą iki tilto per geležinkelį. 1 666 metrų ilgio kelyje paklota nauja asfalto danga, šaligatviai, sutvarkytos nuovažos, įrengtos dvi šviesoforų reguliuojamos sankryžos, automobilių ir autobusų aikštelės. Visus darbus valstybinė komisija priėmė liepos 18 dieną.

Vienus projektus keičia kiti

Kairių gatvės rekonstrukcija ir jos sujungimas su Perkėlos gatve – ne pirmasis ir paskutinysis šiais metais uoste užbaigtas objektas.

Už Uosto direkcijos lėšas buvo sutvarkyta Minijos gatvė, Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža.
Liepos pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) perdavė rekonstruotas 7–9 krantines. Daugiau nei dešimtmetį tai buvo probleminės krantinės. Po rekonstrukcijos 1998 metais jų nebuvo galima gilinta iki 14,5 metro. Baimintasi, kad jos, nekokybiškai rekonstruotos, įgrius.

Krantines teko rekonstruoti iš naujo. Tai kainavo 25 mln. litų. Prie jų gylis padidėjo nuo 13 iki 14,5 metro. Nustatyta maksimali 13,4 metro gramzda. Tai reiškia, kad prie krantinių galima priimti „Postpanamax“ klasės laivus.
Birželio viduryje buvo atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) – naujausias ir moderniausias tokio tipo terminalas visose Baltijos šalyse.

Per 62 mln. litų skyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, 57 mln. gauti kaip parama iš Europos Sąjungos, terminalo operatoriaus savininkų lėšos siekė per 66 mln. litų.

CKT įsikūręs beveik 20 hektarų teritorijoje. Vienu metu terminale galės švartuotis trys bet kurio tipo laivai: ro-ro, keleiviniai, ro-pax keltai ir kruiziniai. Terminalas galės priimti apie pusę milijono keleivių ir perkrauti 5–6 mln. tonų ro-ro krovinių per metus.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad netrukus bus baigti Klaipėdos krovos kompanijos „Bega“ naudojamų 66 ir 67 krantinių pirsų dugno betonavimo darbai.

Šiemet laukia ir Suskystintųjų dujų terminalo statybos pabaigtuvės. Statybas Uosto direkcija vykdo kartu su „Klaipėdos nafta“.

„Dabar dėliojame 2015 ir 2016 metų Klaipėdos uosto kanalo gilinimo iki 17 metrų ir su tuo susijusių rekonstrukcijų vykdymo darbus. Atliekame gamtosauginius tyrimus, prasideda techninių projektų rengimai. Kitų metų antroje pusėje planuojame pasirinkti rangovus. Paraleliai rengiamės ir Malkų įlankos pritaikymui dirbti didesniais gyliais“, – aiškino A.Kamarauskas.