„Reikia daug prigaminti. Kepsnių apie 100 porcijų. Dar nemokami yra – apie 150–200“, – LNK kalbėjo virėja Lina Narkienė.

Ir penkis vaikus auginanti mama stoja prie puodų, kad gimnazijoje pavalgytų kaip namie ne tik jos vaikai.

„Mano šiuo metu eina keturi, viena jau studijuoja. Norėjosi, kad valgytų sveikiau, nes anksčiau vaikai vis eidavo į miestą pirkti tų sumuštinių visokių, bandelių. O čia šiltas, geras maistas, gera kokybė“, – teigė vyriausioji virėja Regina Rimkuvienė.

Valgytojų Darbėnų gimnazijoje tiek daug, kad virėjos svarsto, ar nereikėtų valgyklos plėsti.

„Tikrai daug ateina, ypač per pertrauką po trijų pamokų. Po šitos irgi bus daug vaikų. Jau ateis didesnių daugiau valgyti. Netgi pirmokams, antrokams paruošiame stalus atskirai. Jie gauna nemokamus maitinimus – jiems sudedame maistą į marmitus ir susidėliojam ant stalų. Jie net nestovi bendroje eilėje“, – aiškino R. Rimkuvienė.

Arbata ir sriuba čia vaišinama. Virėjos sako, kad geriau vaikams likusį maistą išdalyti.

„Seniau nelabai valgydavau, bet dabar labai valgyti pradėjau, nes pigiau ir skaniau“, – sakė mokinė.

Maisto kainos gimnazijos valgykloje dabar beveik perpus mažesnės nei pernai.

„Kiaulienos kepsniukas – 1,20 euro. Aišku, dar atskirai būtų bulvės, jos kainuoja 15 centų. Daržovės – 20–25 centai, sriuba – 25–30 centų. Kotletas gali kainuoti, priklausomai nuo to, ar kalakutienos, ar jautienos – nuo 60 iki 90 centų. Tiesiog apie eurą už mėsos patiekalą“, – kainas nurodė gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Virėjos aiškina, kaip pavyksta taip pigiai mokinius pamaitinti.

„Tai nėra verslas. Už kiek gauname, už tiek ir parduodame. Antkainis – apie 30 proc. berods. Mums atlyginimus moka valstybė, todėl ir kainos mažesnės“, – teigė R. Rimkuvienė.

Kad vaikus maitins ne tiekėjo įmonės, o maistą gimnazijoje ruoš virėjos, nusprendė pati Darbėnų bendruomenė.

„Tai pats geriausias eksperimentas, koks galėjo būti Darbėnuose, žinokite. Tiek Darbėnų gimnazijai, tiek moksleiviams, tiek tėvams buvo labai svarbu, kad būtų maitinimas, kad mokykla turėtų galimybę gaminti maistą ir maitinti vaikus“, – pasakojo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Daugiau nei 10 metų maistą į gimnaziją vežė tiekėjai.

„Dabar visi mato, kad čia skanu ir gera, nes miestelyje nebėra eilių į parduotuves. Ir šiukšlinės tuštesnės – anksčiau būdavo pilnos čipsų ar sumuštinių pakelių“, – tikino S. Litvinienė.

Įgyvendinant darbėniškių norą, valgykla gimnazijoje įkurta per du mėnesius. Išsikrausčius tiekėjams, liko tuščios sienos, tad virtuvę teko įrengti iš naujo. Iš Kretingos rajono biudžeto tam buvo skirta 150 tūkst. eurų.

„Tai yra pirmoji kregždė. Dar trys ugdymo įstaigos pareiškė norą maitintis savarankiškai. Jos jau įtrauktos į strateginį planą ir planuojant biudžetą bei jo pakeitimus bus sprendžiama, kuri mokykla ir kaip galėtų toliau eiti šia kryptimi“, – sakė Kretingos savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.

Prie savarankiško maitinimo grįžta vis daugiau Lietuvos mokyklų. Radviliškio rajone dar pernai iš privatininkų perimtos visų mokyklų valgyklos. Maistas vaikams atpigo, o valgančių atsirado kelis kartus daugiau.