GINČAI UOSTE DĖL GELEŽINKELIO AVARIJOS

Jūrų uostas, kuriame susikryžiuoja įvairiausi keliai, ne visada gali išvengti avarijų.

Neveikė radijo prietaisas

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje, vadinamajame Anglinės geležinkelio kelyje, vykdant krovą iš bendrovėms „Ivtoma“ ir „Sedeka“ priklausančių sunkvežimių, „Lietuvos geležinkelių“ šilumvežio mašinistas jų nepamatė ir atsitrenkė. Sunkvežimiai buvo smarkiai apgadinti. Jiems padaryti 6 ir 8 tūkst. eurų vertės nuostoliai.

Valstybinės geležinkelio inspekcijos tyrėjas nustatė, kad eismo įvykis atsitiko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo. Dėl jo šilumvežio mašinistas laiku negavo pranešimo ir nespėjo sustabdyti sąstato.

Prasidėjo ginčas – „Lietuvos geležinkeliai“ ar Klaipėdos jūrų krovinių kompanija turinčios atlyginti nuostolius sunkvežimių savininkams dėl apgadintų automobilių.

Užrūdijęs stabdis

Iš pradžių manyta, kad dėl avarijos kaltas KLASCO krovos padalinio darbuotojas – stividoras, nes nepranešęs geležinkelininkams, kad ant bėgių vykdoma sunkvežimių krova.

Pradžioje Klaipėdos apylinkės, o po to ir Apygardos teismai konstatavo, kad pagrindinis ir vienintelis kaltininkas yra „Lietuvos geležinkeliai“.

Konstatuota, kad traukinio mašinistas, prieš manevruodamas krovos zonoje, prie sandėlių nebuvo gavęs KLASCO stividoro leidimo.

Dar 2009 m. buvo parengta Krovos terminalo pravažiuojamųjų geležinkelio kelių eismo organizavimo instrukcija. Ji numato, kad šilumvežiams draudžiama savarankiškai manevruoti prie sandėlių rampų ar vagonų iškrovimo stotyse.

Taip pat konstatuota, kad avarija įvyko ir dėl to, kad neveikė traukinio racija. Traukinio derintojas bandė ja informuoti mašinistą, bet negalėjo. Taip pat jis bandė stabdyti traukinį avariniu būdu, bet avarinis stabdis buvo užrūdijęs.  

Vairuotojų kaltės neįžvelgė

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai teismuose bandė įrodyti, kad kalti esantys patys sunkvežimių savininkai, nes Lietuvos kelių eismo taisyklėse esą numatyta, kad automobiliams draudžiama stovėti geležinkelių pervažose ir ant geležinkelių.

Automobilių savininkų kompanijų atstovai manė, kad dėl avarijos esantys kalti ne tik geležinkelininkai, bet ir KLASCO stividorius. Pastačius sunkvežimius iškrovimui ant geležinkelio bėgių, jis turėjęs užtikrinti jų saugumą.  

Teismai manė kitaip ir nenustatė, kad avarija įvyko ne dėl KLASCO stividoriaus tiesioginės kaltės. Taip pat konstatuota, kad sandėlių rampa yra prie pat geležinkelio, todėl neįmanoma organizuoti iškrovimo nepastačius sunkvežimių ant geležinkelio bėgių.

Krovinių iškrovimas ar pakrovimas iš sunkvežimių, kurie stovi ant bėgių, vyksta nuolat ir šilumvežio mašinistas privalėjęs klausti, ar gali manevruoti su sąstatu pagal sandėlio rampą. Taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ privalantys užtikrinti, kad šilumvežių ryšių priemonės būtų nuolat veikiančios.