GLOBOS NAMŲ REFORMAI GRESIA NESĖKMĖ

Vyriausybės siekis Lietuvoje sukurti socialinę gerovę be našlaičių prieglaudų pasmerktas žlugimui. Vien Klaipėdos kūdikių namuose šiuo metu daugiau nei pusė mažylių yra neįgalūs, jie neturi šansų būti įvaikinti bent jau mūsų šalyje. O socialinių globėjų, norinčių auginti tokį vaiką, uostamiestyje yra vos vienas asmuo.

Popierinės gerovės kūrimas

Valdžia nori po dvejų metų valstybėje panaikinti kūdikių ir vaikų globos namus. Mažieji šalies piliečiai turi augti šeimoje.

Taip turėtų būti, bet tai kol kas tai tik popierinė biurokratų svajonė, kurią, nepaisant realios situacijos, jie uoliai įgyvendina.

2020 m. ir Klaipėdoje turėtų nebelikti 71 metus gyvavusių sutrikusio vystymosi kūdikių namų.

Juose turėtų atsirasti Vaikų užimtumo dienos centras, kuris teiktų kompleksines paslaugas vaikams, turintiems vystymosi raidos sutrikimų.

Tam per pastarąjį posėdį pritarė ir Klaipėdos taryba.

"Šalyje siekiama sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje aplinkoje", – toks yra technokratinis burtažodis, kurį kartojant, Lietuvoje veikiausiai turėtų nebelikti našlaičių, nes jie esą patektų į šeimas ar pas profesionalius globėjus.

Tačiau realybė kitokia.

Liko tik 25 vietos

Dar prieš aštuonerius metus, kai Klaipėdos miestas iš apskrities pavaldumo perėmė Giruliuose veikiančius kūdikių namus, čia buvo 110 mažylių.

Pernai jų liko jau tik 50, nuo šių metų įstaigoje paliktos 25 vietos.

"Yra vykdomas pertvarkos procesas. Siekiama, kad vaikai augtų šeimose. Vaikų skaičius yra mažinamas, tačiau tai nereiškia, jog neatsiranda naujų be globos likusių kūdikių. Kur juos reikės priglausti, gyvenimas parodys", – taip trumpai pakomentavo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Aušra Nikolajevienė.

Realybė neatitinka lūkesčių

Lietuva, deja, ne Armėnija, kurioje nėra vaikų globos namų, nes ten našlaičius priglaudžia giminaičiai.

Pas mus visos viltys dedamos į profesionalius arba socialinius globėjus, kurie turėtų pradėti globoti kūdikių namų augintinius.

Pas tokį globėją vaikas gali gyventi iki 12 mėnesių.

Tačiau, kas bus, kai tas globėjas pavargs nuo šio darbo anksčiau ir norės atsisakyti vaiko globos, atsakymo nėra.

Socialinių globėjų kursus rengia Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras.

Pabaigęs kursus, už vaiko globą toks globėjas, atskaičius mokesčius, gautų 219 eurų, dar 150 eurų yra vadinamieji vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaiko gyvenamosios vietos įrengimui, drabužiams, kitiems daiktams – 400 eurų.

Ir tai visa parama.

"Šiuo metu mes turime tik vieną socialinį globėją, su kuriuo esame sudarę sutartį. Nuo pernai liepos tam darbui buvome parengę 4 žmones, bet kiti apsigalvojo dėl asmeninių priežasčių ar dėl to, kad netenkina darbo užmokestis. Dabar mūsų paruošiamojoje grupėje yra trys būsimieji socialiniai globėjai, bet irgi neaišku, ar jie sutiks dirbti tą darbą", – teigė Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė Laura Lukauskienė.

Globojant neįgalų vaiką, išmokos per mėnesį globėjams yra maždaug 100 eurų didesnės ir šiek tiek viršija 300 eurų.

Teigiama, kad socialinės globos tikslas yra vaiką grąžinti į biologinę šeimą.

Esą, jei nėra jokios galimybės grąžinti vaiko į šeimą, ieškoma nuolatinių globėjų.

Neįgalūs mažyliai – nereikalingi

A.Nikolajevienė prisiminė, kad yra buvęs ne vienas atvejis ir kai biologinė šeima atsisakė rūpintis savo neįgaliu naujagimiu, todėl jie patekdavo į kūdikių namus.

Taigi tikimybė, jog toks vaikas paklius pas įtėvius, dar mažesnė.

Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė L.Lukauskienė pripažino, kad mažai kas nori globoti neįgalų vaiką, nes jam reikia specialios priežiūros, įrangos ir kitų dalykų, o atlygis – labai kuklus.

Be to, norint globoti tokį vaiką, faktiškai kito darbo dirbti ir papildomai uždirbti neįmanoma.

Kūdikių namuose tokio vaiko priežiūrai skiriama per tūkstantis eurų.

"Turiu pripažinti, kad mūsų visuomenė nėra pasirengusi rūpintis neįgaliu našlaičiu. Dirbti mama ir tėčiu 24 valandas yra labai sunkus darbas, ką jau kalbėti, kai tenka auginti ligotą vaiką. Todėl mes ne kartą svarstėme, ar nėra paskubėta naikinti kūdikių namus. Popieriuje viskas atrodo gražiai, tačiau realiame gyvenime daug klausimų kyla. Per 10 metų mano darbo praktiką nė viena lietuvių šeima neįsivaikino sunkią fizinę negalią turinčio mažylio", – pastebėjo L.Lukauskienė.

"Suprantu, kad vaikų su negalią niekas nesiryžta globoti, bet, kai panaikins kūdikių namus, juos bus galima perkelti į globos namus "Rytas", "Smiltelė" arba "Danė". Tokiuose globos namuose vaikai gali gyventi nuo gimimo. Nors mes ir patys neįsivaizduojame, kaip viskas bus po 2020-ųjų", – suabejojo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė.

Ketinimai liks utopija?

Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė – viena šios vaikų ir kūdikių namų naikinimo idėjos priešininkė.

Politikė teigė, kad šeimos savų vaikų atsisako, o kas ims auginti svetimus ir dar nesveikus.

"Mano supratimu, tai yra utopinis projektas. Apie tai kalbėjau dar su buvusia socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, išsakiau jai savo poziciją, pamenu, sulaukiau priekaištų, kad neturiu socialinės atjautos, pasakiau jai tik, jog esu realistė", – teigė L.Petraitienė.

Tarybos narės įsitikinimu, neretai vaikai, gyvenantys globos namuose, gauna žymiai daugiau finansinių ugdymo galimybių nei varganose asocialiose šeimose.

"Nežinau, ar valstybė pajėgi įveikti šį rebusą taip greitai. Ne tuos dalykus jie sprendžia. Tai, ką dabar daro, tik parodomieji veiksmai. Turiu pavyzdį, kur šeimoje augo psichiškai nesveikas globotinis. Žinau, kad šeimai tai kainavo didelę emocinę įtampą ir sveikatą, galiausiai jie buvo priversti vaiką grąžinti į globos namus, nes jį auginti buvo ne jų jėgoms. Todėl kalbėjimas, kad tuoj visus našlaičius apgyvendinsime globėjų šeimose, yra kol kas nepasiekiama svajonė", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Laimė – kol kas ne Lietuvoje

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams 20 metų vadovavusi gydytoja Irena Genytė irgi stebisi valdžios siekiu naikinti kūdikių namus.

Gydytojos įsitikinimu, naujagimiai neturi augti bet kur, juolab – neįgalūs, kurių čia globoti niekas neskuba.

"Tai daro tik užsieniečiai. Jie anksčiau iš Lietuvos išvežė labai daug neįgalių vaikučių, kurie čia būtų buvę našta visuomenei ir našta patys sau. Mūsų mentalitetas kol kas kitoks, tai pasikeis nebent labai negreitai. Ir kol Lietuvoje yra tokių vaikų, turi būti ir tokie kūdikių namai", – mano I.Genytė.

Dabartinė kūdikių namų vadovė A.Nikolajevienė kaip tik vakar sulaukė buvusio globotinio ir jo įtėvių vizito. Vaikas, kuriam šiandien 10 metų, gyvena Italijoje.

"Tas berniukas įvaikintas prieš penkerius metus. Vaikas turėjo negalią, tačiau tai neatbaidė šeimos iš Italijos. Ir štai jis apsilankė pas mus labai pagražėjęs, ūgtelėjęs, tiesa, lietuviškai nebemoka, gražiai kalba itališkai. Jo įtėviai sakė, kad jį labai traukia aplankyti kūdikių namus. Jis sakė, kad prisimena savo draugus, darbuotojus, Kalėdų eglutės šventimą, gera širdyje pasidarė jį pamačius. Bet jis auga ne Lietuvoje", – teigė A.Nikolajevienė.