GRIŪVANTIS KLAIPĖDOS PAŠTAS: KODĖL ISTORINIO PASTATO PRIKĖLIMAS NAUJAM GYVENIMUI JUDA TAIP LĖTAI?

Nebenaudojamame ryškiausiame Klaipėdos simbolyje, buvusiame centriniame pašte, turėtų atsirasti mokslo ir meno centras. Tačiau kol kas valstybės saugomas statinys byrančiomis plytomis tik paramstytas. O jo savininkas vis dar bando rasti kalbą su vietos valdžia. Kodėl istorinio pastato prikėlimas naujam gyvenimui juda taip lėtai?

Jau penktus metus į didžiulį Klaipėdos centrinį paštą kasdien ateina tik karilionininkai. Ir repetuoja, kad savaitgaliais bei per šventes klaipėdiečius džiugintų varpų garsai.

„Kaip grojome, taip ir tebegrojame. Šąlame, bet grojame, apšalę, sušlapę. Viršuje yra visai normaliai, ten sušyli. Čia mokausi su striuke, nes šaltoka, geriau apsirengus“, – sakė karilionininkas Stanislovas Žilevičius.

Karilionininkams neramu ir dėl griūvančių pašto rūmų, ir dėl instrumento bokšte.

„Jeigu jis būtų uždarytas, nežinau, kai visame pasaulyje statomi karilionai. Po mūsų atsirado ir Vilniuje, ir Kaunas net padidino savo, kur buvo prieš karą pastatytas“, – teigė S. Žilevičius.

Karilionas įkurdintas 19 amžiaus neogotikiniame raudonų plytų statinyje, viename svarbiausių istorinės dalies Klaipėdos pastatų. Jis nuo 2019-ųjų stovi apleistas, kai iš čia išsikėlė Lietuvos paštas. Iš jo valstybės saugomą Klaipėdos centrinio pašto kompleksą Kultūros ministerija išpirko už 2 milijonus 300 tūkstančių eurų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dabar buvęs paštas paramstytas ir tinklais apkabinėtas, kad nuo jo byrančios plytos praeivių nesužeistų. Pastato savininkė Kultūros ministerija sako, kad darbai vyktų sparčiau, bet juos miestas vilkina.

„Valstybė kaip tik čia įsikišo ir gelbėjo objektą, kuris yra pirmiausia klaipėdiečių. Labai gaila, kad nuo to klausimo yra bėgama“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Esą ir į prieš porą metų tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos pasirašytą susitarimą ranka mojama.

„Jeigu meras įsivaizduoja, kad valstybė viską darys, o meras stovės kitoje gatvės pusėje ir pirštu rodys, taip nebus. Turbūt savivaldybė nuoširdžiai nesupranta pačio mechanizmo. Nes finansavimo, kadangi tai yra pažangos programos priemonė, paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai“, – sakė S. Kairys.

Kodėl yra kalti klaipėdiečiai, kad valstybės institucijos ilgus metus nesaugojo ir netausojo šio pastato?

Klaipėdos senojo pašto pastatų kompleksui sutvarkyti tikimasi gauti apie 7 milijonus eurų.

„Gal Klaipėdos biudžeto lėšų nereikės iš karto, bet mes negalime, kaip jie tikisi, sutvarkyti, o jie tada galvos. Ne, partnerystė turi būti nuo pat pirmos sekundės“, – įsitikinęs S. Kairys.

Tad ir miesto indėlio tikimasi. Teigiama, kad jis galėtų siekti per pustrečio milijono eurų.

„Kodėl yra kalti klaipėdiečiai, kad valstybės institucijos ilgus metus nesaugojo ir netausojo šio pastato? O dabar turi būti Klaipėdos žmonių pinigais tvarkomas tų žmonių aplaidumas. Sakyčiau, kad teisėsaugai reikėtų pradėti vertinti, ar tai nėra nusikalstamas aplaidumas“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Esą susitarime su pastato savininku jokių kalbų apie savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų nebuvo.

„Ministerija, kaip Klaipėdos centrinio pašto savininkė, sutvarko pastatą, turi būti tiesiog remonto projektas padarytas, o savivaldybė sutvarkius pastatą įveiklina jį. Visos kitos kalbos nežinau kieno sukurtos ar sugalvotos“, – sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos savivaldybė nori, kad senajame pašte būtų Klaipėdoje gimusio astronomo Argelanderio mokslo ir meno centras. Vokiečių astronomų draugijos pirmininko tėvų, vietos pirklių namas stovėjo dabartinio pašto vietoje.