Gyvūnų gynėjai sunerimo dėl delfinariume laikomų delfinų gerovės. Jie nuogąstauja, kad žinduoliai gaišta. Atsižvelgiant į gyvūnų gynėjų prašymą, delfinariume prieš Kalėdas bus vykdomas patikrinimas.

Gali tapti agresyvūs?

Dėl delfinariume laikomų septynių delfinų ir neseniai gimusio jauniklio gyvybių sunerimo Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacija.

Pastaroji kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekciją prašydama patikrinti delfinų gyvenimo sąlygas ir uždrausti jų pasirodymus.

Organizacijos teigimu, įtarimus sukėlė ne tik neįprastai didelis šių žinduolių mirtingumas, bet ir tai, kad galimai buvo pažeisti jų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai.

Nurodoma, kad nuo 1993 iki 2010 metų Klaipėdos delfinariume buvo laikytas 21 delfinas. Iš pastarųjų nugaišo 10 – 3 iš jų jaunikliai. Teigiama, kad dauguma nugaišusių delfinų buvo nuo 6 iki 21 metų, kai jų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 30 metų.

Organizacijai didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jūros gyvūnai gali tapti agresyvūs ir pažeisti delfinų terapijoje dalyvaujančius neįgalius ar sergančius asmenis arba užkrėsti juos įvairiomis ligomis, ypač vaikus.

„Šiuo metu aktyviai reklamuojami netrukus prasidėsiantys delfinų pasirodymai lankytojams. Tačiau pagal mūsų turimą informaciją matyti, kad delfinai gaišta dėl netinkamų sąlygų ir traumų.

Tad prašome skubos tvarka patikrinti laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir pateikti išvadą dėl įtakos gyvūnų sveikatingumui. Taip pat įvertinti delfinų giminingą veisimą ir svarstyti klausimą dėl tolimesnio gyvūnų dauginimo“, – tvirtino Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.

Laikėsi visų reikalavimų

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena aštuoni delfinai. Septyni jų buvo rugsėjį parskraidinti lėktuvu iš Graikijos, kur jie buvo išgabenti prieš 3 metus prasidėjus delfinariumo rekonstrukcijai.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, transportuojant delfinus buvo laikomasi gyvūnų transportavimą reglamentuojančių teisės aktų.

„Gyvūnams buvo sudarytos kuo natūralesnės sąlygos. Išlaikyta atitinkama vandens ir aplinkos temperatūra, pamaitinti nustatytu laiku. Kiekvieną gyvūną visos kelionės metu prižiūrėjo jų treneriai, taip pat veterinarijos gydytojas“, – pasakojo direktorė.

O.Žalienės teigimu, po kelionės trukęs aklimatizavimosi laikotarpis irgi buvo atidžiai stebimas. Jis, pasak gyvūnų trenerių, praėjo lengvai.

Treneriai, ruošdami delfinus pasirodymams, nepastebėjo jokios agresijos ar nerimo požymių.

O.Žalienė pabrėžė, kad delfinariumo rekonstrukcija ir buvo inicijuota siekiant pirmiausia pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Jau dabar veikia nauja vandens paruošimo ir valymo sistema.

„Jos rezultatas matomas plika akimi: vanduo delfinų baseine yra krištoliniai švarus. Tai pirmiausia teigiamai įtakoja gyvūnų sveikatą“, – tvirtino direktorė.

Pasak jos, Lietuvos jūrų muziejus yra įregistruotas Aplinkos ministerijoje kaip zoologijos sodas ir jame gyvenančių gyvūnų gyvenimo sąlygos atitinka visus tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus.

„Jei būtų priešingai, niekas mums neleistų laikyti gyvūnų“, – atkreipė dėmesį O.Žalienė.
Jūrų muziejaus gyvūnų sveikata ne vienerius metus besirūpinantis veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva tvirtino, kad delfinariume kaip ir gamtoje vyksta natūrali gyvūnų kaita. Pirmiausia dėl amžiaus.

„Kritę delfinai Nana, Nika, Romas buvo apie 40 metų amžiaus. Natūralioje gamtoje delfinai gyvena dar trumpiau. Delfinai – lengvai pažeidžiama rūšis. Ypač jautrūs jų jaunikliai. Gamtoj išgyvena tik apie 70 proc. šių žinduolių mažylių, o muziejaus delfinariume – daugiau nei 80“, – tvirtino Ž.Kleiva.

Tikrins artimiausiu metu

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tvirtino, kad į Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacijos prašymą bus sureaguota.

Delfinariume patikrinti delfinų gyvenimo sąlygas ketinama dar iki Kalėdų.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacijos pateikti duomenys yra seni – 2010 metų prieš delfinariumo rekonstrukciją.

„Dabar situacija kita. Viskas iš esmės pasikeitę. Gyvenimo sąlygos ženkliai pagerėjusios. Įdiegtos naujos vandens ir oro valymo sistemos. Delfinariume gimęs mažylis rodo, kad gyvenimo sąlygos yra geros. Tą patvirtina ir delfinariume dirbantis ir delfinų sveikatos būkle besirūpinantis veterinarijos gydytojas“, – pasakojo A.Bauža.

Pasak viršininko, tarnyba patikrinimus delfinariume vykdo kartą per metus. Atvejų, kad delfinams delfinariume būtų blogos sąlygos gyvento, nebuvo konstatuota.

„Gaišimų tikrai buvo. Tačiau ir laisvėje žūsta nemažas procentas gyvūnų. Visi tikrai neišgyvena. Šie delfinai yra gimę ir augę nelaisvėje. Jie pripratę prie tokių sąlygų. Paleidus į laisvę, jie žūtų iš karti“, – pabrėžė A.Bauža.

Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacija sumaištį uostamiestyje sukelia ne pirmą kartą. Prieš kelias savaites dėl jų skundo buvo tikrinamas Klaipėdos pašonėje įsikūręs zoologijos sodas.

Norėta išsivežti čia gyvenančią mešką ir kelis kitus gyvūnus. Meška buvo pabudinta iš žiemos miego.