Į LIETUVĄ SIEKIANTI GRĮŽTI SULAIKYTO LAIVO ĮGULA – BE ASMENS DOKUMENTŲ

Norą grįžti į Lietuvą pareiškusi Italijoje sulaikyto "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) laivo "Romuva" įgula neturi asmens dokumentų, kaip ir kito, Senegale sulaikyto įmonės laivo "Raguva" jūrininkai. Susisiekimo ministras sako, kad jų pargabenimo klausimas bus svarstomas tiek su LJL kreditoriumi SEB banku, tiek su kitais įmonės akcininkais.

Jūrininkai iš Italijos išvykti negali

"Reikia suskaičiuoti, kiek tam reikia lėšų. Dėl to ketiname kalbėtis tiek su kreditoriais (SEB bankas - BNS)), tiek su kitais įmonės akcininkais, nes Susisiekimo ministerija ne vienintelė valdo įmonės akcijas", - BNS sakė Rimantas Sinkevičius.

Jis patvirtino, kad LJL jūrininkai iš Italijos kol kas išvykti negali, nes neturi asmens dokumentų.

"Juos susirinko ir pasiėmė laivo agentas", - BNS patvirtino susisiekimo ministras.

Italijoje sulaikytame laive yra 19, o Senegale - 17 žmonių, o visuose 5 laivuose (dar 3 laivai sulaikyti Portugalijoje, Lenkijoje ir JAV - apie 100 jūrininkų.

Pagal teisės aktus, už jūrininkų repatriaciją yra atsakingas laivo valdytojas, šiuo atveju - "Lietuvos jūrų laivininkystė", kuriai SEB bankas praėjusį penktadienį suteikė 650 tūkst. JAVdolerių trumpalaikę paskolą "degančioms" skoloms dengti.

Susisiekimo ministro teigimu, ministerijos atstovai išvyko į Klaipėdos įmonę, kad būtų susisteminta informacija apie jos padėtį.

"Tam duotas antradienis, tačiau jeigu reikės, šį terminą pratęsime", - BNS sakė R.Sinkevičius.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža sako, kad šiuo metu vyksta "gaisro gesinimas".

"Visais kanalais dirbame, per tarptautines organizacijas, kreipėmės į prezidentę, su banko atstovais šnekėjomės - trumpas pajudėjimas ir buvo, kad skyrė tą trumpalaikę paskolą. Bet čia yra tik gaisro gesinimas. Netolimoje ateityje - už savaitės ar kelių dienų gali tas gaisras iškilti kituose laivuose, nes juose yra ribotas kiekis kuro, ribotas kiekis maisto atsargų", - LRT radijui sakė P.Bekėža.

Jis rekomendavo laivininkystės laivų įguloms nepalikti laivų, nes bus sunku išsireikalauti atlyginimus ir dienpinigius iš sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusios bendrovės.

"Mes sakome, kad jūrininkai geriau negrįžtų, geriau būtų laive ir atplauktų į tinkamą uostą, kur yra tinkama jurisdikcija, bei keltų klausimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, esant užsienio uoste", - sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas.

Didžiausias LJL kreditorius SEB bankas įmonei skyrė 650 tūkst. JAV dolerių trumpalaikę paskolą, numatytą užsienio uostuose sulaikytiems laivams išlaisvinti.

Ministerijos pagalbos neprašė

Užsienio reikalų ministerijos nebuvo prašoma pagelbėti dėl užsienio uostuose įstrigusių „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) jūrininkų, iš dalies kurių paimti asmens dokumentai ir dėl to jie negali grįžti namo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad pasų paėmimas yra „nenormali praktika“.

„Manau, kad tai yra nenormali praktika, tačiau įmonė yra Susisiekimo ministerijos įtakos zonoje ir, kaip suprantu, jie sprendžia situaciją. Galiu patvirtinti, kad į mus niekas nesikreipė pagalbos“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Tuo metu Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovas Rimvydas Jakštas sako, kad tam tikrais atvejais dokumentų paėmimo praktika yra taikoma, tačiau ar ji legali šiuo konkrečiu atveju, jis negalėjo pasakyti.

„Asmens dokumentų paėmimas yra viena iš garantijų, kad laivas nebus paliktas likimo valiai užsienio uoste, nes laivas yra tiksinti bomba - tiek ekologinė, tiek gaisras gali įvykti, plėšimai, vagystės. Dėl tokių priežasčių įgulos ir laivo dokumentai yra paimami, kad nebūtų padaryta žalos uostui. Tačiau kiek tas yra teisėta, sunku pasakyti“, - BNS sakė R.Jakštas.

Buvęs ilgametis Saugios laivybos administracijos vadovas, dabartinis Klaipėdos jūrų uosto kapitonas-konsultantas Evaldas Zacharevičius sako nesuprantantis, kodėl paimti jūrininkų pasai.

„Nežinau, kokiu pagrindu buvo paimti dokumentai, todėl negaliu pasakyti. Manau, kad jeigu areštuotas laivas, kaip turtas, tas areštas netaikomas įgulai - žmonėms, todėl aš nesuprantu, kodėl yra paimti dokumentai“, - BNS sakė E.Zacharevičius, kuris antradienį susitiko su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas BNS po susitikimo teigė, kad reikia laiko ištirti situaciją, nes be tarptautinės teisės galioja atskirų šalių, kuriose sulaikyti laivai, teisės, taip pat jūrų uostų taisyklės.

Asmens dokumentai paimti iš Italijoje sulaikyto LJL laivo „Romuva“ ir Senegale sulaikyto laivo „Raguva“ jūrininkų. Pirmojo laivo jūreiviai norėtų grįžti į Lietuvą. Susisiekimo ministras sako, kad jų pargabenimo klausimas bus svarstomas tiek su LJL kreditoriumi SEB banku, tiek su kitais įmonės akcininkais.

Italijoje sulaikytame laive yra 19, o Senegale - 17 žmonių, o visuose 5 laivuose (dar 3 laivai sulaikyti Portugalijoje, Lenkijoje ir JAV) - apie 100 jūrininkų.

Pagal teisės aktus, už jūrininkų repatriaciją yra atsakingas laivo valdytojas, šiuo atveju - „Lietuvos jūrų laivininkystė“, kuriai SEB bankas praėjusį penktadienį suteikė 650 tūkst. JAV dolerių trumpalaikę paskolą „degančioms“ skoloms dengti.

LJL kontrolinį akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija.