Į regatą – tarsi per minų lauką | Diena.lt

Į REGATĄ – TARSI PER MINŲ LAUKĄ

Pandemija kelia rimtą pavojų didiesiems burlaiviams. Tarptautinės kelionės tampa didžiuliu iššūkiu. Taip kalba Klaipėdoje šią savaitę apsilankiusio pirmojo burlaivių regatos „Baltic Regatta 2021“ dalyvio – ispanų laivo „Atyla“ škiperis.

Šeimos kūrinys

„Nemeluosiu, jei kam nors patiktų ir gerai sumokėtų, žinoma, parduočiau laivą. Jo vertė ne tik materiali. Bet už pusantro milijono, manau, parduočiau. Turiu mąstyti racionaliai“, – juokėsi 31-erių laivo vadovas Rodrigo de la Serna.

Burlaivis „Atyla“ jam itin brangus. Tai jo šeimos kūrinys.

„Nėra labai senas. 1984 m. jį pastatė mano šeima. Pradėjo vidury Ispanijos nuo medžių kirtimo. Mano dėdė su šeima ten turėjo dirbtuves. Jose ir pagamino daugumą laivo dalių. Tuomet persikėlė į pakrantę – Lekeito miestą šalies šiaurėje, baskų autonominėje srityje. Čia jie viską surinko ir baigė statyti laivą“, – pasakojo R.de la Serna.

Jo dėdė savarankiškai studijavo senovinių laivų statybą ir darbo ėmėsi neturėdamas patirties.

„Bėgant metams laive daug ką pakeitėme. Laivo vidus buvo pritaikytas mažesnei įgulai. Pradėjus organizuoti išvykas teko jį padaryti tinkamą  didesniam žmonių skaičiui. Regatose dažnai keičiasi įgula. Prietaisai genda, virvės dyla, viską reikia nuolatos atnaujinti. Tai gyvas organizmas. Medinis laivas niekada nebūna užbaigtas“, – teigė R.de la Serna.

Laivą į savo rankas vyras perėmė maždaug prieš dešimtmetį.

„Jis man yra viskas. Aš jame gyvenu ištisus metus. Be to, laivas mano šeimos palikimas. Tai tarsi mūsų kūdikis. Jis – visas mano gyvenimas“, – neslėpė laivo savininkas.

Nestabilumas varo į neviltį

Tačiau užsitęsusi pandemija verčia šeimininką abejoti „Atylos“ ateitimi. Apie tai, kad birželį planuota regata „The Tall Ships Races 2021“ nukeliama, jo šeimininkas sužinojo jau išplaukęs iš Ispanijos.

„Kad atvyktume laiku, teko išplaukti prieš pusantro mėnesio. Ir pakeliui sužinome, kad lenktynės nutrauktos. Ką toliau daryti? Kas laukia laivo? Mes turime investuoti daug pinigų, kad jis galėtų išplaukti. Tikri emocijų amerikietiški kalneliai“, – prisiminė R.de la Serna.

Klaipėdos uostas kartu su dar dviem nusprendė organizuoti alternatyvią nors ir trumpesnę regatą, tad laivą priėmė. Tačiau netikrumas dėl pandemijos burlaivių kapitonus varo į neviltį.

Atyla“ laivo fondo nuotr.

„Dirbi, stengiesi ir gaišti laiką tam, kas taip ir neįvyksta. Prarandame daugybę brangaus laiko dėl to, kas neatneša jokių pajamų. Darosi panašu į košmarą“, – teigė laivo savininkas.

Praėjusią vasarą „Atyla“ plaukiojo vos keliolika dienų. Iki pandemijos būdavo buriuojama renkant pajamas laivo ir įgulos išlaikymui 6–8 mėnesius.

Sugedo variklis

„Išlaidos niekur nedingo. Reikia mokėti už vandenį, elektrą, draudimą, uosto mokesčius. Neišleidome tik degalams. Bet burlaiviui jų išlaidos beveik nieko nereiškia“, – aiškino R.de la Serna.

Į Klaipėdą atplaukusiam burlaiviui teko taisyti bures ramiu oru pavaduojantį variklį. Tačiau laivo šeimininkas vis dėlto nestokoja optimizmo. Jis neatsidžiaugia lietuvių paslaugumu.

„Neturėjau laiko apžiūrėti miesto, nes turėjau problemų dėl variklio. Teko važinėti po parduotuves, bet kur tik buvau, žmonės buvo labai draugiški ir mieli“, – tikino laivo savininkas.

Apie 40 uostų aplankiusiu „Atyla“ į Lietuvą atvyko daugiakultūrė įgula.

„Esame ne pelno siekianti organizacija, lavinanti emocinį intelektą. Laivas ir gyvenimas jūroje tam puikiai tinka. Čia ne tik mokomės buriuoti, bet ir atsakomybės, bendravimo, tvirtybės, lankstumo – kad būtų geresni žmonės. Turint tarptautinę įgulą bendravimo problemų kyla dažniau. Mes mokomės, kaip jas spręsti. Stengiamės pasaulį paversti geresniu“, – juokėsi R.de la Serna.

Viesulų nebijo

Ne vienerius metus laive praleidusiam kapitonui didžiausias iššūkis – dokumentų tvarkymas.

„Bijau labiau nei audros. Per audrą maždaug žinai, ką daryti ir ko tikėtis iš laivo. Bet dėl dokumentų ir skirtingų valdžių kartais nežinia ko laukti. Gyvename taisyklių ir jų interpretavimo pasaulyje. Tai, kas vienoje šalyje teisėta, kitoje jau nebe. Esame turėję problemų, pavyzdžiui, dėl žmonių priėmimo į laivą, pasiplaukiojimų organizavimo“, – prisiminė laivo vadovas.

Ilgose kelionėse įspūdingi saulėlydžiai, nardantys delfinai, banginiai ar ruoniai didelio įspūdžio jam nebedaro.

„Gražu, bet jų pilna visur. O vairuoti 130 tonų laivą pasitelkus žmones ir vėją – nuostabus jausmas. Neįmanoma to papasakoti“, – teigė R.de la Serna.

Šią savaitę netoli Kruizinių laivų terminalo prisišvartavęs „Atyla“ jau išplaukė į Taliną. Iš Estijos išplaukęs kartu su kitais burlaiviais Klaipėdą vėl pasieks liepos 23-iąją. Liepos 25 d. jie visi pajudės į Ščeciną.

GALERIJA

  • Į regatą – tarsi per minų lauką
  • Į regatą – tarsi per minų lauką
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Skaitytojas

Straipsnio pavadinime minima sąvoka: "minų laukas". Prie ko čia tos MINOS? Pavadinimas sau , straipsnis sau. Turbūt karštis "muša" į galvą, kad minos vaidenasi.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS