I. Šiaulienė: politinė patirtis gali padėti numatyti valstybės augimo perspektyvas | Diena.lt

I. ŠIAULIENĖ: POLITINĖ PATIRTIS GALI PADĖTI NUMATYTI VALSTYBĖS AUGIMO PERSPEKTYVAS

  • 42

„Stipri ekonomika turi tapti materialiniu klodu, padedančiu spręsti vis dar ryškias socialines problemas, mažinti socialinę nelygybę“, – mano LSDDP kandidatė į Seimą Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje (partijos sąraše Nr. 6) Irena Šiaulienė. Pokalbis su patyrusia politike apie LSDDP rinkimų programą: svarbiausius jos akcentus, inicijuojamus pokyčius.

– LSDDP programa artėjantiems Seimo rinkimams pavadinta „Gerovės ir kūrybos Lietuva“. Kas užkoduota šiuose žodžiuose? 

– Programą taip pavadinome neatsitiktinai – prieš pustrečių metų kurdami LSDDP deklaravome, kad mūsų siekis yra skandinaviškas gerovės valstybės modelis. Esame įsitikinę, jog artimiausiais metais galėsime tai įgyvendinti: nepaisant stabtelėjimo dėl pandemijos, mūsų ekonomikos atsigavimo tempai geri. Tai labai svarbu mažinant iki šiol vis dar didelį mūsų visuomenės susisluoksniavimą. Gerovės valstybės kūrimą siejame su dar intensyvesniu informacinių technologijų ir jų teikiamų pasiekimų panaudojimu. Į naują kokybę mūsų šalis gali pakilti tik suvokdama šių pokyčių svarbą, tai turi tapti pagrindine politinės darbotvarkės ašimi.

– Kurias socialines problemas sėkmingai sprendėte, ką esate pasiryžę nuveikti kitoje kadencijoje?

– Priimta nemažai sprendimų, gerinančių pažeidžiamiausių socialinių grupių padėtį: didintos senatvės pensijos, parama neįgaliesiems, socialinės pašalpos, vaiko pinigai. Ir visgi skurdo, socialinės atskirties riziką Lietuvoje patiria apie 28 proc. žmonių, o ES vidurkis yra 22,4 proc. Siekdami gerinti socialinę apsaugą, peržiūrėsime paramos sistemą, didinsime valstybės remiamas pajamas (šiuo metu – 122 eurai), kad jos pasiektų kasmet indeksuojamą minimalų vartojimo poreikių dydį (MVPD), kuris šiuo metu siekia 257 eurus. Tai būtų reali parama. Remiantis mūsų rinkimų programa, valstybė prisiima pagrindinę naštą sprendžiant socialines problemas, ji turi sukurti apsauginį tinklą, kad žmogus neatsidurtų atskirtyje, pvz., netekęs darbo būtų perkvalifikuojamas, kad galėtų  grįžti į darbo rinką, būtų aktyvus, visavertis visuomenės narys, ne tik paramos gavėjas.

– Kokias matote galimybes didinti minimalų ir vidutinį darbo užmokestį, taip pat senatvės pensijas ir išmokas vaikams?

– Programoje siūlome neapmokestinti minimalios mėnesinės algos (MMA) gyventojų pajamų mokesčiu, tokiu būdu mažiausias pajamas gaunantys žmonės sumokėtų mažiau mokesčių. MMA 2024 m. siektų 1 000 eurų, o vidutinis darbo užmokestis (VDU) – 2 000 eurų, vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti 60 proc. VDU (atskaičius mokesčius). Šiuo metu ji sudaro apie 47 proc. Finansiniai ir demografiniai rodikliai rodo, jog pasiteisino vaiko pinigai, tad jie turėtų pasiekti 150 eurų. Sumažinsime PVM maistui iki 9 proc. Studentams bakalauro ir magistro studijos bus nemokamos.

LSDDP nuotr.

– Koronaviruso pandemijos akivaizdoje daug kalbama apie stiprios sveikatos apsaugos sistemos poreikį. Ką reikėtų gerinti šioje srityje?

– Sieksime kokybiškos sveikatos apsaugos sistemos, kai paslaugos teikiamos laiku, prieinamos kiekvienam, orientuotos į ligų prevenciją. Nežiūrint pandemijos keliamų problemų, spartinsime pacientų patekimą pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus. Nebus uždarinėjamos ligoninės regionuose, esame už tai, kad būtų plėtojama tai, kas gero jau yra sukurta, pvz., insulto, traumų, greitosios pagalbos klasteriai. Mažinsime popierizmą, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, peržiūrėsime medikų darbo krūvius ir įkainius, kad jiems nereikėtų lakstyti per kelias darbo vietas, tuomet ir jauni gydytojai būtų suinteresuoti dirbti regionuose. Mokestis už sveikatos priežiūros paslaugas bus grįstas paslaugų kokybe ir gydymo rezultatais. Odontologo pagalba vaikams iki 7 metų bus dengiama iš PSDF lėšų, gyventojams greičiau būtų prieinami inovatyvūs vaistai, trumpės jų kompensavimo procedūros.

– Siekti gerovės realiai įmanoma tuomet, kai fiksuojamas nuoseklus ekonomikos augimas. Kaip skatinsite ekonomikos augimą?

– Plačiąja prasme ekonomikos augimą siejame su pramonės įmonių skaitmeninimu ir perorientavimu, naujų investicijų pritraukimu, dirbančiųjų perkvalifikavimu aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijomis ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimu. Tuomet galėsime kalbėti apie kokybinę Lietuvos ekonomikos transformaciją, subalansuotą vystymąsi bei inovatyvią, aukštą pridedamąją vertę kuriančio verslo plėtrą. 

– Dėkoju už pokalbį.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos. Užs. 1747386.

Rašyti komentarą
Komentarai (42)

Be pagarbos

Nuoširdžiai sveikinam p Iriną. Pagaliau pailsės, juk pensijos- sočios ir tvirtos jau sulaukė ir taip.

Seimo

senbezda

>To Chhy

Gali ana pasakyt bet nepasako. Ahuliš jai to reikia? Sėdi sau ir sėdi.Gerai. Šilta. Ir musės nekanda..ir 2000 algos i mėn. Ir pensija bus(gal jau yra) valstybinė. Ne 200.. Tep ir numirs ten po 10 metutoj seimo kėdėj.O žinok šiaip jau pensininkas pensininkui nelygu. Pažystu bobute kur ne tik jedriona radikalė bet ir betkam malku pakrautu. Be svyravimo.Vaikai vos apima..Va tep.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS