IEŠKOS PAPILDOMŲ LĖŠŲ ESTAKADAI BALTIJOS PROSPEKTE

Susisiekimo ministerija pažadėjo rasti realių galimybių padėti Klaipėdai realizuoti svarbiausius infrastruktūros projektus.

Ketina imtis veiksmų

Nuotoliniame Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų susitikime su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu buvo aptarti klausimai dėl aktualiausių uostamiesčio infrastruktūros objektų, susijusių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla ir plėtra.

Ministras pažadėjo imtis veiksmų, kad sklandžiai vyktų svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimas, reikalingas dabartinio uosto ir pietinės uosto plėtros susisiekimui su valstybės keliais užtikrinti, bei mažinti neigiamą transporto poveikį miestiečiams.

„Pokalbio, kuriame dalyvavo Susisiekimo ministerijos vadovybė, tonas ir turinys buvo dalykiškas ir geranoriškas. Įdėmiai išklausyta miesto pozicija leidžia tikėtis, kad tokie konstruktyvūs pokalbiai taps sprendimais, kurių reikia ne tik miestui, bet ir valstybei“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Priminė surinktus parašus

Pirmiausia su Susisiekimo ministerijos atstovais dar kartą aptartas geležinkelio mazgo plėtros Melnragės–Girulių miške klausimas, dėl kurio savo valią praėjusių metų pabaigoje išsakė beveik 15 tūkst. klaipėdiečių, prieštaraujančių, kad čia būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas.

Pažymėta, kad, kalbant apie bet kokią transporto infrastruktūros plėtrą šiaurinėje miesto dalyje, būtina įvertinti gyventojų poziciją, kuriai besąlygiškai pritaria miesto vadovai ir taryba.

„Iš ministro išgirdome labai aiškią, tvirtai išsakytą žinią, kad tikrai nėra jokių sprendimų dėl išorinio uosto plėtros ir jų artimiausioje perspektyvoje nenumatoma, todėl negali būti nė kalbos apie kokią nors su tuo susijusią infrastruktūros plėtrą. Juo labiau kad tuo klausimu turime griežtą poziciją, paremtą 15 tūkst. klaipėdiečių parašais“, – teigė meras.

Suplanuotų pinigų nepakaks

Su susisiekimo ministru ir jo komanda buvo aptartas ir rekonstrukcijos Baltijos prospekte klausimas.

Sutarta dėl bendros vertybinės pozicijos, kad estakados statyba Baltijos prospekte turi būti vertinama ne kaip miesto gatvė, bet kaip tarptautinės svarbos transporto koridorius.

Tikimasi, kad ministerijos atstovai tesės pažadą ieškoti papildomų finansavimo galimybių, kad vietoj šiemet Baltijos prospekto, Vilniaus plento ir Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijai suplanuotų 7,5 mln. eurų (anksčiau kalbėta apie 11 mln. eurų), kurių aiškiai nepakaks, būtų skirta daugiau.

Susisiekimo ministerijos atstovai patikino – antrajame metų pusmetyje bus ieškoma galimybių rasti papildomų lėšų, kad sėkmingai būtų tęsiama viena didžiausių pastarųjų metų uostamiesčio statybų.

Aptartas ir klausimas apie geležinkelininkų rengiamą studiją dėl krovinių gabenimo apimčių per centrinę geležinkelio stotį mažinimo ir apskritai dėl geležinkelio infrastruktūros perspektyvų. Miestas dalyvaus šios studijos pristatyme ir išsakys savo poziciją bei lūkesčius.

Grąžins skolą

M.Skuodis domėjosi miesto ir uosto santykiais. Pokalbio metu akcentuota disproporcija tarp rekordiškai aukštos praėjusiais metais krovos uoste ir rekordiškai mažų šiais metais uosto numatytų skirti lėšų infrastruktūros projektams mieste.

Ministrui atkreipus dėmesį į šį atotrūkį, viliamasi, kad bus ieškoma sprendimų, jog miestas būtų suinteresuotas uosto veiklos sėkme.

Pokalbio metu aptarta, kad šiandien galiojantis uosto įstatymas kai kuriais atvejais suriša rankas lankstesniam uosto prisidėjimui prie miestui labai svarbių infrastruktūros projektų.

Atsirado vilčių, kad bus tobulinamas įstatymas, kuris, pasak V.Grubliausko, nebeatliepia nūdienos lūkesčių ir iššūkių.

Klaipėdos meras ir savivaldybės administracijos vadovai išgirdo gerą žinią dėl mažųjų ir pramoginių laivų uostelio įrengimo valstybės lėšomis.

Ministerijos atstovai informavo apie baigiamą rengti techninę dokumentaciją, todėl tikimasi, kad maždaug po dvejų ar pustrečių metų Klaipėdai bus grąžinta 16 metų uosto skola – pastatyta nauja valčių prieplauka.