Vidmanto Matučio nuotr.

IŠPAINIOTAS UOSTO STATYBŲ VORATINKLIS

2015-08-24 19:30
Vidmantas Matutis

Lietuvos aukščiausiajame teisme priimtas galutinis sprendimas dėl daugiausiai ginčų Klaipėdos uoste sukėlusių krantinių statybos, po kurių prasidėjo „Klaipėdos hidrotechnikos“ žlugimas.

Ilgiausiai statytos krantinės

2006 metų gruodį sudaryta 90-96 krantinių statybos sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir konsorciumo pagal jungtinės veiklos sutartį, kurį sudarė „Klaipėdos hidrotechnika“ kartu su vokiečių kompanija „Josef Mobius Aktiengesellschaft“ (dabar „STRABAG Wasserbau“). Kai iš 78 mln. litų jau buvo padaryta darbų už 68 mln. litų ši sutartis sustabdyta. Buvo rengiami nauji statybų dokumentai, ardomi jau įrengti geležinkeliai. 2009 metais sutartis su statybininkų konsorciumu buvo atnaujinta, bet „Klaipėdos hidrotechnikoje“ jau buvo prasidėjusios finansinės problemos. 2011 metais sutartis visai nutraukta. 90-96 krantinių statybas 2015 metais jau baigė visai kitas rangovas. Šių krantinių statyba yra bene ilgiausia Klaipėdos uosto istorijoje.

Sutarties stabdymo priežastis buvo tai, kad pasikeitė uosto krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ savininkas. Šios bendrovės akcijų paketą įsigijo su pasauline konteinerių gabenimo linija MSC susieta „Terminal Investment Limited“. Ji vietoje generalinių krovinių pageidavo krauti konteinerius – sukurti Klaipėdos uoste konteinerių skirstymo centrą (HUB-ą). Klaipėdos uoste tai buvo priimta ypač palankiai, nes pasaulinio lygio kompanijos atėjimas iš esmės keičia patį uostą.

Šiandien tas HUB-as jau įkurtas. Žadėto konteinerių antplūdžio Klaipėdos uoste kol kas nėra. Dėl 90-96 krantinių statybos teismo procesai sukosi nuo 2011 metų. Šiemet rugpjūčio 7 dieną galutinis taškas padėtas Lietuvos aukščiausiame teisme. Proceso laimėtojais pripažinta jau bankrutavusi „Klaipėdos hidrotechnika“ ir vokiečių kompanija „STRABAG Wasserbau“. Joms Uosto direkcija turės atlyginti milijoninius nuostolius.

Pageidavo daugiau nei gavo

Pagal ieškinį „Klaipėdos hidrotechnika“ iš Uosto direkcijos reikalavo net 16 mln. 384 tūkst. 157 litų (4 mln.745 tūkst.180 eurų). Plius 8,5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo į teismą iki visiško nuosprendžio įsiteisėjimo.

„STRABAG Wasserbau“ iš Uosto direkcijos reikalavo 4 mln. 869 tūkst. 348 litų (1 mln. 410 tūkst. 260 eurų) su 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško nuosprendžio įsiteisėjimo.

Su priešieškininiu skundu į teismą buvo kreipusis ir Uosto direkcija. Ji už nebaigtus statybos darbus 26 krantinėje (Šiaurinio rago pirsas) ir 135-136 krantinėse (Vakarų laivų gamykloje) iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ reikalavo 238 tūkst. 857 litų (69 tūkst. 177 eurų) su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

2013 metų vasarį Klaipėdos apygardos teismas priteisė, kad Uosto direkcija turi sumokėti „Klaipėdos hidrotechnikai“ 7 mln. 800 tūkst. 461 litą (2,259 mln. eurų) su palūkanomis, o „STRABAG Wasserbau“ – 1 mln. 401 tūkst. 910 litų (406 tūkst. eurų) su palūkanomis. Uosto direkcijos naudai pagal priešieškininį skundą buvo priteista 127 tūkst. litų (36,8 tūkst. eurų).

Neteisi liko Uosto direkcija

90-96 krantinių statybos istorija žinoma ir tuo, kad dėl jos atsirado garsusis raštelis su 200 tūkst. litų įrašu. Už tai „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas kaip siūlęs tuomečiam Uosto direkcijos vadovui Eugenijui Gentvilui kyšį.

Galbūt šio kyšio siūlymas turėjo menamos įtakos sprendžiant teismuose finansinį ginčą tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“? Mat iš 16,38 mln. litų „Klaipėdos hidrotechnikos“ ieškinys sumažėjo iki 7,8 mln. litų. Buvo atmesta didelė dalis jos prašymų susijusių su tuo laikotarpiu, kai Uosto direkcijai vadovavo E.Gentvilas.

Lietuvos apeliaciniame teisme po skundų dar bent porą kartų buvo tikslintos ieškininės pinigų sumos, perskaičiuoti baudų procentai ir dydžiai. Šiek tiek – nuo 127 tūkst. litų iki 156 tūkst. litų padidėjo Uosto direkcijos priešieškininė suma prieš „Klaipėdos hidrotechniką“. Bet iki tol priimti teismų sprendimai persiritę per visas instancijas iš principo liko nepakeisti.

Uosto direkcija pripažinta neteisėtai nuskriaudusi rangovus - „Klaipėdos hidrotechniką“ ir „STRABAG Wasserbau“. Ji negalėjo nutraukti su jais 2006 metų gruodžio 4 d. sudarytos rangos sutarties. Joje iš anksto nebuvo numatyta priežastis, kad dėl krantinių paskirties keitimo bus stabdomi darbai. Tiesa, dalis „STRABAG Wasserbau“ ieškinio (289 tūkst. eurų) nukreiptas į teismus nagrinėti iš naujo. Taip pat atmestas „Klaipėdos hidrotechnikos“ prašymas priteisti dar 403,66 tūkst. eurų papildomas palūkanas.

Gairės: uostas, uosto kranai, Klaipėdos hidrotechnika

Rašyti komentarą

Komentarai (1)