Retas susimąsto, į kokį jūros vandenį maudytis lenda.

„Dėl bakterijų nesu mačius dar tokių įspėjimų, nors esu klaipėdietė. Bet dažniau į Smiltynę mes keliamės su dviračiais, tai ten visada švarus vanduo. Aišku, būna tų dumblių, bet tada pats pasižiūri – nori eiti maudytis ar ne“, – šnekėjo pašnekovė.

„Šiaip vanduo dabar švarus – nežydi, nieko. Taip, kad galima maudytis“, – teigė gyventoja.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai sako, kad paplūdimių vandeniui didelę įtaką daro Kuršių marios.

„Žmonės labiausiai skundžiasi paplūdimais, kurie arčiau Kuršių marių, o labiausiai džiaugiasi Nidos paplūdimiais, kurie yra toli nuo visų poveikių“, – kalbėjo KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė Marija Kataržytė.

LNK stop kadras.

Mokslininkai sako, kad Baltijos jūros vandenyje yra tūkstančiai poilsiautojams nematomų bakterijų. Bet pavojingiausios – Vibrio.

Prie tos pačios Baltijos gyvenančių švedų jau 20 metų vykdoma stebėsena rodo, kad būna metų, kai nustatoma iki 150 Vibrio sukeltų infekcijų atvejų. Atidžiai šias bakterijas vandenyje stebi ir vokiečiai. Klaipėdos universiteto mokslininkai Vibrio bakterijas mūsų pakrantėse aptiko prieš 8-erius metus.

„Jai palankios sąlygos susidaro, kai vanduo laikosi kelias paras 20 laipsnių ir aukščiau, dėl to tai bakterijai labai tinkamos sąlygos daugintis. Ir paprastai, kai turime tokias sąlygas – ir poilsiautojai mėgsta maudytis, ir tada tikimybė susidurti su šia bakterija padidėja“, – nurodė M. Kataržytė.

Kadangi stebėsena paplūdimių vandenyje sudėtinga, mat Vibrio bakterijų kiekis gali keistis itin greitai, mokslininkai trumpina tyrimo kelią, kad poilsiautojams galėtų greičiau pranešti, ar jūroje maudytis saugu.

LNK stop kadras.

Paimtus iš jūros mėginius atvežę į Jūros tyrimų institutą, jame taiko molekulinius tyrimo metodus. Iš pradžių jūros vandenį filtruoja, paskui išskiria likučių DNR. Tada ieško pavojingų bakterijų.

„Nuo mėginio paėmimo iki rezultatų užtrunkame 4–5 valandas, tai jeigu mėginį paimame anksti ryte – jau po pietų galime turėti informaciją, kokia situacija yra vandenyje“, – teigė M. Kataržytė.

Taikant tradicinius mikrobiologinius tyrimus, kai bakterijos auginamos, rezultatų galima sulaukti tik po paros ar net ilgiau. Mokslininkai šįkart Vibrio bakterijų nerado. Bet primena, kad artėja karščiai ir šios bakterijos dauginsis itin sparčiai. Ir primena, kuo Vibrio bakterijos pavojingos.

„Yra bakterijos, kurios sukelia viduriavimą, vėmimą, gali pakilti temperatūra, bet pati pavojingiausia bakterija – Vibrio vulnificus, kuri gali sukelti audinių nekrozę, dėl to gali tekti amputuoti galūnes. Arba Vokietijoje atvejų yra fiksuota, kai pasibaigia mirtimi“, – tvirtino KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokslininkai sako, kad yra būdų, kaip pavojingų bakterijų saugotis.

„Jeigu turite žaizdų atvirų ar neseniai padarytą tatuiruotę – geriau vengti lipti į Baltijos jūrą, kai vanduo šiltas ir ramus, nes tikimybė šia bakterija užsikrėsti padidėja“, – pabrėžė M. Kataržytė.

Be medikų neapsieisite, jeigu žaizda, kuri buvo paveikta jūros vandens, parausta, tampa skausminga, patinsta ir pakyla temperatūra. Didžiausią riziką užsikrėsti Vibrio bakterijomis patiria vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis.