Laivo kuro bakas buvo aprūpintas dujomis iš Norvegijos bendrovės „Cryo Shipping“ atgabento pripildyto intermodalaus ISO konteinerio. Atlikus laivo bunkeriavimą, ISO konteineris SGD dujomis buvo pripildytas antžeminėje SGD paskirstymo stotyje. Jos bus panaudotos antrą kartą vykdant bunkeriavimą Klaipėdos uoste antroje kovo pusėje.

Pasak Dovydo Palaimos, „Ignitis“ SGD plėtros ir vystymo vadovo, bunkeriavimo paslaugos suteikimas yra labai svarbus didinant terminalo konkurencingumą bei prisidedant prie unikalių žinių atsiradimo Lietuvoje.

„Pirmą kartą per Klaipėdos uosto istoriją atliktas laivo bunkeriavimas – net keturių skirtingų bendrovių komandinio darbo rezultatas. Įmonių „Ignitis“, „Klaipėdos nafta“ „Baltkonta“ ir „Cryo Shipping“ specialistai tokiu būdu prisidėjo prie mažiau aplinką teršiančios laivybos ir šiame sektoriuje vis labiau matomų pokyčių.

Didėjantis gamtinių dujų vartojimas jūrų transporte pirmiausiai reiškia mažesnius į aplinką išmetamų sieros ir azoto oksidų bei šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų kiekius, o taip pat ir mažesnę garsinę taršą. Tai – sveikintina tendencija, kuri, pastebime, kiekvienais metais vis stiprėja globaliu mastu“, – sako D. Palaima.

Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu jūsų transportas visame pasaulyje į aplinką išmeta apie 2,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. O vien tik ES šalyse šis rodiklis siekia 13,6 proc. Todėl laivybos sektoriaus bendrovių žvilgsniai vis dažniau krypsta į mažiau taršaus kuro rūšis, tarp kurių didžiausią potencialą būti panaudojamos turi SGD.

„Lyginant su laivų mazutu ar dyzeliu, SGD į aplinką išmeta ketvirtadaliu mažiau anglies dioksido ir 99 proc. mažiau sieros dioksido. Dedant vis didesnes pastangas kovai su klimato kaita, riboti laivybos į aplinką išmetamų teršalų kiekius užsimojo ir įvairios tarptautinės organizacijos.

Pavyzdžiui, Tarptautinė jūrų organizacija iki 2050 m. siekia 50 proc., palyginus su 2008 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. O Europos Sąjunga įsipareigojo išmetamą šių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 proc. Todėl poreikis švaresniam ir aplinką mažiau teršiančiam kurui laivyboje tik augs“, – atkreipia dėmesį vyras.

Skaičiuojama, kad jau po dešimties metų, 2030 m., jūrų transportui teks 32 proc. viso pasaulyje suvartojamo SGD kiekio. Šiandien visame pasaulyje plaukioja 171 SGD varomas laivas, o iki 2026 m. bus pastatytos dar 187 šį kurą naudojančios jūrų transporto priemonės. Nors daugiausiai tai – įvairūs krovininiai laivai, tačiau pastaruoju metu pasaulyje populiarėja ir SGD kurui naudojantys kruiziniai laivai bei keleiviniai keltai.

„SGD kaip kurą naudojantis jūrų transportas nebėra retenybė. Per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugo ir šio kuro prieinamumas. Be to, SGD infrastruktūrai visame pasaulyje sparčiai vystantis, didėjanti pasiūla leidžia klientams siūlyti vis konkurencingesnes kainas bei kokybiškesnes paslaugas. Galime pasidžiaugti, kad po atlikto bunkeriavimo ir Klaipėdos uostas buvo įtrauktas į tarptautinį SGD naudojančių laivų bunkeriavimo žemėlapį“, – teigia D. Palaima.