Nes vakar (gruodžio 14 d. – red. past.) sukako lygiai 12 metų nuo dienos, kai buvo atstatyta sudegusi mūrinė kurhauzo dalis.
Itin didelio profesionalumo ir kruopštumo reikalaujančius kurhauzo restauracijos darbus atliko bendrovės „Pamario restauratorius“ auksarankiai: pagal išlikusią medžiagą buvo atkurti autentiški kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Į kurhauzo koncertų salę buvo atgabentas 18 a. pabaigos sietynas. Jis Palangos miesto garbės piliečio ir Lietuvos dailės muziejaus (LDM) direktoriaus Romualdo Budrio rūpesčiu į Palangą atkeliavo iš LDM fondų.
Ir štai – 2013 metų gruodžio 14 dieną visuomenė buvo pakviesta į pirmąjį po mūrinės dalies restauracijos renginį, vykusį kurhauzo koncertų salėje. Tą pačią dieną kurhauzui suteiktas naujas adresas – kurorto simboliui iškilmingai suteiktas Grafų Tiškevičių alėjos 1-asis numeris. Taigi kurhauzas pagaliau pakilo iš pelenų.
Tačiau kelias link šio džiugaus įvykio nebuvo lengvas – Palangos simbolis kurhauzas sudegė 2002 m., bet, užsitęsus kurorto Savivaldybės ginčams su kurhauzo bendrasavininkiais dėl žemės sklypo prie kurhauzo dydžio, šio pastato griuvėsiai kurorto centrą darkė dešimtmetį.
Ledai pajudėjo 2011 m., kai išrinkta nauja Palangos miesto savivaldybės taryba ryžtingai apsisprendė – kurhauzas turi būti prikeltas naujam gyvenimui. Padedant visų kadencijų Vyriausybėms (tiek vadovaujamai Andriaus Kubiliaus, tiek Algirdo Butkevičiaus, tiek Sauliaus Skvernelio), Kultūros paveldo departamentui, ypač – tuometinei vadovei Dianai Varnaitei, visuomenės interesą gynusiems teisininkams, teismams bei Prokuratūrai, tikslą pasiekti pavyko.
- 2011 m. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 2000 m. detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas prie kurhauzo.
- 2012 m. pradžioje parengtas Savivaldybei priklausančios mūrinės kurhauzo dalies restauracijos bei pritaikymo projektas, numatytas valstybės, Kultūros paveldo departamento bei Palangos miesto savivaldybės finansavimas.
- 2012 m. gegužės 30 d. pradėta kurhauzo mūrinės dalies restauracija, o po pusantrų metų – 2013 m. gruodį – restauruotas kurhauzas atvėrė duris visuomenei.
- Ir nors mūrinėje kurhauzo dalyje užvirė kultūrinis gyvenimas, privatiems asmenims priklausiusios medinės pastato dalies likučiai – pamatai – ir toliau iro. Situacija iš esmės pasikeitė 2017 m. birželio 30 d., Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, jog Palangos kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn.
- Palangos miesto savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad išlikę ne kurhauzo medinės dalies fragmentai būtų perduoti Palangos miesto savivaldybei ir kuo greičiau restauruoti. Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą, 2017 m. spalio 17 d. ir šis kultūros paveldo objektas atiteko Palangos miesto bendruomenei.
- 2017 m. atlikti pastato medinės dalies tyrimai ir parengtas pamatų tvarkybos darbų projektas, o 2018 m. restauruoti kurhauzo medinės dalies pamatai.
- 2019 m. parengtas kurhauzo tvarkybos projektas, gautas tvarkybos leidimas ir pradėti tvarkybos darbai. Taip pat parengtas šios pastato dalies pritaikymo projektas, pagal kurį darbai buvo vykdomi lygiagrečiai su tvarkyba.
- Bendras visų institucijų pastangas vainikavo medinės kurhauzo dalies atgimimas. 2020 m. spalio viduryje kurhauzas perduotas kurorto kultūros bendruomenei – kurhauzo medinėje dalyje įrengta teatro salė, reprezentacinė salė, meno kolektyvų repeticijoms skirtos patalpos.
Lankykitės kurhauze, naudokitės jo teikiamomis galimybėmis – kurorto bendruomenė čia visuomet laukiama
Naujausi komentarai