Gražiausiose uostamiesčio vietose surentę namus valdininkai pasidalijo į dvi grupes: vieni džiaugiasi ir atvirauja, kiti – linkę raudonuoti ir slapstytis.

Mero namas – be skolos

Klaipėdiečiams nevalia žinoti, kokiuose būstuose vakarus leidžia jų išlaikomi valdininkai. Tuo šventai įsitikinę kai kurie uostamiesčio valdiškų įstaigų tarnautojai. Būdami vieši asmenys ir privalomai deklaruojantys savo turtus jie dangstosi teise į privatumą ir vengia apkalbų.

Tačiau viešumas negąsdina miesto mero Rimanto Taraškevičiaus. Jis tikino namą pasistatęs be vargo. Prieš trejus metus statyboms jis savo vardu paėmė paskolą, kuri, jo teigimu, jau grąžinta. Tačiau 230 kvadratinių metrų keturių kambarių būstas iki šiol neatiduotas įvertinti. Baigti tvarkyti dokumentus R.Taraškevičius žadėjo dar šiemet.
„Namą pradėjome statyti sūnaus vardu, tikėdamiesi, kad jis baigęs mokslus grįš čia gyventi su mumis. Tačiau jis nusprendė kitaip, tad įsikėlėme mes. Kartu su mumis persikėlė ir žmonos mama, kuri jau nepajėgia gyventi savarankiškai“, – aiškino meras.
Į jam priklausantį butą Liepojos gatvėje persikėlė gyventi jo mama.

Savo namą R.Taraškevičius įvertino beveik 800 tūkst. litų. Jam statyti ir įrengti pinigų surinko pardavęs du šeimai priklausiusius butus Liepų gatvėje, 20 arų sklypą Mozūriškėse, savo ir mamos garažus, sodą Šernuose bei pridėjęs apie 120 tūkst. litų asmeninių santaupų. „Iš sukaupto turto dar išeitų neblogas priestatas“, – juokavo meras.

Bijo vagių

Apie nuosavą būstą nesislėpdamas pasakojo ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.

„Neturiu ką slėpti“, – paklaustas, kur ir kaip įsikūrė, prisipažino jis.
Prieš trejus metus jis įsigijo namą Klaipėdos rajone, Girkalių kaime. 168 kvadratinių metrų ploto keturių kambarių su garažu namas įvertintas puse milijono litų.
Vyriausiasis komisaras tikino be paskolos neapsiėjęs. Padengti 450 tūkst. litų paskolą jis ketina pardavęs butą Klaipėdoje.

Turto ir pajamų deklaracijoje B.Ivanauskas nurodė valdantis turto už daugiau kaip 325 tūkst. litų, grynųjų pinigų – 100 tūkst. litų bei jo vardu paimtą minėtą paskolą namui.
Būsto tema pasirodė itin skaudi savivaldybės skyrių vedėjams. Vieni kuklinosi ir teisinosi, jog yra kur kas gražesnių būstų, kiti puolė dangstytis savo teisėmis.
Nuo 2000 metų į nuosavą namą persikėlusi Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė nepanoro atskleisti, kiek jis kainavo. Esą sutuoktinis būstui įsigyti ir įrengti paėmė paskolą iš darbovietės.

„Mano namai yra mano privatus reikalas. Nenoriu vagims rodyti, kur aš gyvenu. Kas nors dar pamanys, kad aš namo nešuosi miesto biudžetą. Koks kieno reikalas, kur aš leidžiu savo uždirbtus pinigus? Gal aš labai daug valgau“, – ironiškai kalbėjo A.Špučienė.

Pas mamą geriau

Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pasiguodė neturįs galimybių įsigyti nuosavo būsto, tad šiuo metu gyvena „ne Klaipėdos rajone“, tačiau kur, atskleisti atsisakė. Esą vis tiek būtų sudėtinga jo namus surasti.
Valdininkas tikino gyvenantis su mama jos name.

„Esu gyvenęs privačiame name, tačiau dabar gyvenu kuklesniame namelyje. Įsigyti namą man, eilinio savivaldybės padalinio darbuotojui, būtų tolygu paskirti sau mirties nuosprendį. Iš algos paskolos neapmokėsi“, – samprotavo G.Pocius.
Savo adresą paslaptyje laiko ir Žemėtvarkos bei teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė. Ji su vyru namą Melnragėje teigė stačiusi penkerius metus. Statyboms paskolos neprireikė.

„Buvo ką parduoti“, – slapukavo valdininkė. Teisindamasi esą tai jos privatūs reikalai, R.Gružienė adreso sakyti nepanoro. Kiek kainavo būstas, tikino nežinanti.
„Apie kainą reikia klausti mano vyro. Ne aš valdau šeimos biudžetą“, – tvirtino ji.

Nežino namų adreso

Klausimai apie ką tik suręstą naujutėlaitį namą Giruliuose suerzino ir savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėją Almantą Mureiką. Jis atskleidė tik tiek, kad statyboms ėmė paskolą, tam skyrė ir dalį parduoto šeimos nekilnojamojo turto pinigų.

„Nesiruošiu pasakoti jokių smulkmenų, kiek skolinausi ir ką pardaviau. Čia jau mano reikalas“, – į kalbas nesileido A.Mureika.

Vasaros pabaigoje į kotedžą iš buto su šeima persikėlusi mero patarėja Audra Daujotienė niekaip negalėjo prisiminti, kokiu adresu dabar gyvena.
„Nežinau, kokia ten gatvė. Įvažiavus į Žaliąjį slėnį reikia pasukti į kairę, ilgoje eilėje mūsų būstas yra dvidešimt antrasis“, – kaip rasti namus, aiškino ji.
A.Daujotienė pasakojo, kad kotedžui įsigyti teko pirma parduoti butą mieste ir skolintis iš banko.

„Paskolos sumos nenoriu įvardyti. Galiu pasakyti tik tiek, kad kas mėnesį bankui mokame po tūkstantį tris šimtus litų. Tačiau skolinomės ne tik būstui, bet ir baldams, įrangai“, – vardijo mero patarėja.

Savo turto ir pajamų deklaracijoje už 2007 metus ji nurodė savo vardu sukaupusi turto už beveik 100 tūkst. litų. Jos vardu paimta ir kol kas negrąžinta 52 tūkst. litų paskola.

Pinigai namui – iš gintaro?

Iš valdiškos algos namą statosi ir savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė. Oficialiai ji gyvena name miesto centre, Medžiotojų gatvėje, tačiau paklausta sakė šiuo metu gyvenanti nebaigtame statyti būste Klaipėdos rajone. Bet kur jis yra ir kieno pinigais kloti jo pamatai, atsisakė atskleisti.

„Mano gyvenimas po darbo yra mano privatus reikalas. Nesu viešas asmuo, todėl neprivalau pasakoti, kur ir kaip gyvenu. Pateikite klausimus raštu, o aš pasitarsiu su advokatu, atsakyti man ar ne“, – paaiškino valdininkė. Lapkričio pradžioje ji jau trečiąkart šiemet išeis trijų dienų neapmokamų atostogų. Dvi dienas ji jau „ilsėjosi“ liepą, dar tris – rugpjūtį.

Nors pati teigė norinti pailsėti, sklando nuogirdos, jog ištaikiusi progą Aplinkos kokybės skyriaus vedėja skiria daugiau laiko savo verslui – prekybai gintaro dirbiniais. Neva valdininkę galima sutikti Europos turgavietėse, kai vyksta tradicinės dirbinių mugės.
Tačiau D.Berankienė dienraščiui neigė gaunanti papildomų pajamų iš nuosavo verslo.
„Neturiu jokio verslo. Tai netiesa“, – tvirtino ji.

Klaipėdiečių nuostabą kelia ne tik valdininkų, bet ir medikų bei pedagogų prestižinėse pajūrio vietose dygstantys namai. Streikais didesnių algų išsireikalavę mokytojai ir mokyklų vadovai mėgaujasi patogiu gyvenimu, o dažniausiai tie, kurių vadovaujamos įstaigos gavo šimtatūkstantinę paramą pastatų remontui.