KANDIDATAI Į KLAIPĖDOS MIESTO TARYBĄ PARODĖ TURTUS

Klaipėdos savivaldybės tarybos mandatų siekiantys kandidatai viešai deklaravo savo turtus ir sumokėtus mokesčius. Kai kurios partijos gali pasigirti gausiu būriu turtingų pretendentų, kitų politinių jėgų bendražygiai gyvena už minimumą arba iš viso nieko neuždirba ir per metus nesumoka nė euro mokesčių.

Buvęs vicemeras neskursta

Iš pradžioje buvusių 13 kandidatų į Klaipėdos merus liko 11, kurie tęsia rinkimų kovą ir viešai jau deklaravo savo turimus turtus.

Paaiškėjo, kad didžiausią privalomą deklaruoti turtą valdo Darbo partijos atstovas, buvęs uostamiesčio vicemeras, vyriausias pretendentas į Klaipėdos merus, 78 metų Benas Šimkus.

Jo turimas turtas siekia 407 tūkst. eurų. Be to, B.Šimkus deklaravo turįs 175 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių politikas neturi. Paskolų niekam nesuteikė ir iš nieko paskolų negavo.

2017 m. deklaracijos duomenimis, B.Šimkus jokių apmokestinamų pajamų negavo ir mokesčių nemokėjo, nes yra pensininkas.

Vieni skolina, kiti – ne

Savo privalomu deklaruoti turtu nuo B.Šimkaus atsilieka uostamiesčio verslininkas, visuomeninio rinkimų komiteto "Mano Klaipėda" atstovas į merus 54 metų Kazys Paulikas.

Šio žinomo klaipėdiečio turtas įvertintas 252 tūkst. eurų, tačiau vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių jis valdo dar už 310,7 tūkst. eurų.

Turimos piniginės lėšos sudaro 70 tūkst. eurų.

Paskolų K.Paulikas yra suteikęs 435 tūkst. eurų ir pats paėmė 177 tūkst. eurų.

Deklaracijose fiksuota, kad 2017 m. K.Paulikas gavo 149 tūkst. eurų pajamų, sumokėjo apie 22 tūkst. eurų mokesčių.

Dar vienas pretendentas – buvęs Klaipėdos meras, vėl pretenduojantis į šį postą, socialdemokratų atstovas 63 metų Benediktas Petrauskas savo turimais turtais taip pat nesiskundžia, jie įvertinti 231 tūkst. eurų, vertybinių popierių ir kitų turimų gėrybių vertė siekia 201 tūkst. eurų. Piniginės lėšos sudaro 133 tūkst. eurų.

Pajamų pagal 2017 m. deklaracijas B.Petrauskas gavo 64,4 tūkst. eurų, sumokėjo beveik puspenkto tūkstančio eurų mokesčių.

Tačiau niekam nesuteikė paskolų ir pats nesiskolino.

Pajamos pajamoms nelygios

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo į Klaipėdos merus, uosto direkcijos vadovo 55 metų Arvydo Vaitkaus turtas siekia 132 tūkst. eurų, vertybinių popierių ar meno kūrinių, taip pat juvelyrinių dirbinių jis turi už 3 676 eurus.

Tačiau A.Vaitkus disponuoja įspūdinga piniginių lėšų suma, kurią sudaro 417 tūkst. eurų. Uosto vadovas nurodo, kad jis gavo ir 154 tūkst. eurų paskolą.

Tačiau bene didžiausią įspūdį sudaro A.Vaitkaus 2017 m. gautos pajamos – 254 tūkst. eurų. Jo sumokėti mokesčiai tais metais siekė beveik 15 tūkst. eurų.

O štai dabartinio mero, vėl siekiančio šio posto, 62 metų Vytauto Grubliausko tų pačių metų pajamos sudarė 33 tūkst. eurų, sumokėti mokesčiai siekė beveik puspenkto tūkstančio eurų.

V.Grubliausko turimas turtas įvertintas 105 tūkst. eurų, piniginės lėšos sudaro apie 20 tūkst. eurų. Tačiau jis turi paėmęs 90 tūkst. eurų paskolą.

Parlamentarai nevargsta

Lietuvos liberalų sąjūdis kandidatu į merus iškėlė parlamentarą 34 metų Simoną Gentvilą, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Seimo narę 37 metų Agnę Bilotaitę.

A.Bilotaitės turimas turtas vertinamas 164 tūkst., o S.Gentvilo – 24 tūkst. eurų.

A.Bilotaitė nurodo turinti 37 tūkst. eurų piniginių lėšų, o S.Gentvilas – 10 tūkst. eurų.

A.Bilotaitė 2017 m. gavo 35 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 4 947 eurų mokesčių, o S.Gentvilo pajamos sudarė 42,4 tūkst. eurų, sumokėti mokesčiai – 4 693 eurai.

Tačiau S.Gentvilas, skirtingai nei jo kolegė A.Bilotaitė, neturi paskolų. Konservatorės skola bankui siekia 138 tūkst. eurų.

Deklaracijų kontrastai

Į uostamiesčio merus pretenduojančios dar vienos kandidatės, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovės 48 metų Linos Šukytės-Korsakės turtas irgi solidus. Jis įvertintas 108,5 tūkst. eurų.

Moteris dar turi beveik 9 tūkst. eurų piniginių lėšų ir 23 tūkst. eurų paskolą.

2017 m. L.Šukytė-Korsakė gavo 17,8 tūkst. eurų pajamų, sumokėjo 2 668 eurus mokesčių.

Lietuvos centro partijos kandidatė į Klaipėdos mero postą 53 metų Nina Puteikienė deklaravo, jog turi turto už 28,8 tūkst. eurų.

Piniginių lėšų – 1 011 eurų, 2017 m. jos pajamos siekė 15,6 tūkst. eurų, o mokesčių N.Puteikienė sumokėjo 2 031 eurą.

Bene kukliausią turtą deklaruoja jauniausias kandidatas į Klaipėdos merus Lietuvos žaliųjų partijos atstovas 25 metų Modestas Nugaras.

Grafoje apie privaloma deklaruoti turtą įrašytas nulis. Tačiau M.Nugaras nurodo turįs sukaupęs 5,3 tūkst. piniginių lėšų.

2017 m. jis gavo 7 580 eurų pajamų ir sumokėjo 740 eurų mokesčių.

Iš ko gyvena V.Titovas?

Peržvelgus kandidatų į Klaipėdos merus turto ir pajamų deklaracijas, didžiausia mįslė išlieka, iš ko gyvena tris vaikus auginantis buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys 41 metų Viačeslavas Titovas.

Tai vienintelis kandidatas į uostamiesčio vadovus, kuris 2017 m. į valstybės biudžetą nesumokėjo nė cento pajamų mokesčio.

Politikas deklaruoja nuo 2006 m. esąs įstaigos "Prūsijos centras" akcininkas.

Galima manyti, kad jam ne itin sekasi, nes 2017 m. V.Titovas deklaravo gavęs tik 5 449 eurus pajamų.

Kiekvienam šeimos nariui faktiškai išeina po 90 eurų per mėnesį.

Kiekvienam šeimos nariui faktiškai išeina po 90 eurų per mėnesį.

Tiesa, V.Titovas nurodė turįs 9,3 tūkst. eurų piniginių lėšų, vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių – už 2,9 tūkst. eurų.

Taip pat politikas yra paėmęs 5,5 tūkst. eurų dydžio paskolą, o jo privalomas deklaruoti turtas siekia 66 tūkst. eurų.

Turtuoliai – sąrašų viršuje

Analizuojant kandidatų (kurių, be pretendentų į merus, yra 370) pateiktas turto ir pajamų deklaracijas, matyti, jog vieni turtingiausių asmenų yra "valstiečių", partijos "Tvarka ir teisingumas" bei kai kurių kitų politinių darinių sąrašuose.

"Valstiečiai" gali pasigirti bent keliais milijonieriais, kurių turimas turtas viršija 3 mln. eurų, o vertybiniai popieriai ir kitos deklaruotinos gėrybės – 10 mln. eurų.

Vieno tokio kandidato vien piniginės lėšos siekia 2 mln. eurų.

Pažymėtina, jog visi pasiturintys politikai yra partijų sąrašų viršuje.

O kukliai uždirbančių pretendentų, bent jau "valstiečių" sąraše, yra mažuma.

Dalis politinių partijų, kurios negali pasigirti turtingais pretendentais, deklaruoja savo išsimokslinimą.

Kai kurių jų aukštųjų mokyklų diplomų skaičius siekia tris ir daugiau. Tačiau, kaip bebūtų keista, šių žmonių deklaruotos pajamos yra itin kuklios.

Per metus uždirbo 17 eurų?

Dar viena į miesto tarybą pretenduojančių politikų kategorija yra ta, kurių pajamos per metus viršija vos tūkstantį eurų ir jie į valstybės biudžetą pajamų mokesčio visai nemoka.

Pavyzdžiui, visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" kandidatai stulbina savo pajamų menkumu.

Tarp šių kandidatų buvo vienintelis asmuo, 2017 m. gavęs 17 tūkst. eurų. Kitų jo bendražygių pajamos siekia ir 17, ir 30 eurų, daugumos kitų pajamos siekia 1–5 tūkst. eurų per metus.

Tokias pajamas gaunantys asmenys nesumokėjo nė euro gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, bet dabar jie pretenduoja atstovauti klaipėdiečiams miesto taryboje.

Rinkėjams verta suklusti

Politologas Lauras Bielinis mano, kad rinkėjams ne itin imponuoja kandidatų turtai. Esą paprastai mažai žmonių domisi rinkimais taip išsamiai.

"Tačiau tam tikrai daliai rinkėjų deklaruoti politikų turtai yra svarbūs. Jiems aktualu, kad tas, kuris tampa kandidatu, būtų išties švarus prieš įstatymą, sąžiningai mokėtų mokesčius. Tačiau didžiajai daliai rinkėjų tokia informacija yra tik fonas, kuris tampa reikšmingu tik tada, jei apie jį emocingai kalba žiniasklaida. O jei apie tai niekas nekalba, neprimena, rinkėjas net nekreipia dėmesio į kandidatų pajamų ir turto deklaracijas", – pastebėjo L.Bielinis.

Anot politologo, dauguma rinkėjų kandidatų pajamų ir turto deklaracijų neskaito, jie veikiausiai net nežino, kur jas rasti.

Jei kandidatas per metus nesumokėjo nė euro į valstybės biudžetą, rinkėjas turėtų suklusti.

Tokiems rinkėjams esą daug svarbiau, kaip kandidatas komunikuoja su visuomene, kaip jis sugeba pasakyti tam tikrus dalykus tiksliai, trumpai, emocingai.

"Kitas dalykas – valstybei sumokėtų mokesčių suma. Jei kandidatas per metus nesumokėjo nė euro į valstybės biudžetą, rinkėjas turėtų suklusti. Politologine prasme, politiniai tikslai ir principai neatsiejami nuo ekonominės-finansinės politiko veiklos. Jeigu politikas vengia mokėti mokesčius ar kitaip apgaudinėja, akivaizdu, kad toks žmogus ir kitose savo gyvenimo sferose, taip pat politikoje, vengs veikti taip, kaip naudinga visuomenei, ir dažniausiai veiks taip, kaip naudinga jam pačiam. Tai yra apgaudinės", – įsitikinęs L.Bielinis.