KARO AIDAI LIETUVOS PAJŪRYJE

Nors karas baigėsi prieš 70 metų, jo liudininkų išlikę ir Lietuvos pajūryje. Tarybiniais laikais „Memel-Nord“ bunkeris buvo apleistas. Jis neatitiko anuometinės ideologijos. Tačiau jame prisimena landžiojusi ne viena 50-60-mečių klaipėdiečių karta.

Nors karas baigėsi prieš 70 metų, jo liudininkų išlikę ir Lietuvos pajūryje.

Ugnies žiedas juosė Klaipėda

Klaipėdiečiai ir atvykę iš kitur mielai lanko 1939-1940 metais nacistinės Vokietijos statytą bateriją pajūryje tarp Girulių ir Karklės. Ji buvo viena devynių Klaipėdos gynybos baterijų, kurią vokiečiai pastatė per vienerius metus po to, kai aneksavo Klaipėdos kraštą.

Kopgalyje ir Kukuliškių kaime buvo įrengtos vokiečių pakrantės baterijos „Memel-Sud“ ir „Memel-Nord“. Aplink Klaipėdą dar buvo šešios priešlėktuvinės baterijos – „Nordmale“ Melnragėje, „Dange“ Tauralaukyje, „Lollen“ Liliuose, „Gotzhafen“ – Klaipėdoje ties dabartine Šilutės plento ir Statybininkų prospekto sankryža, „Schweinrucken“ Kuršių nerijoje ties Kiaulės Nugara, „Seestrand“ – Smiltynėje.

Pakrantės baterijos „Memel-Nord“ statinys išsilaikęs geriausiai iš visų buvusių aplink Klaipėdą. Tai buvo centrinis gynybos postas. Klaipėdos gynėjo kareivinės buvo dabartinės „Žuvėdros“ stovyklos teritorijoje. Ten išlikę buvę amunicijos bunkeriai. Dabar „Žuvėdros“ teritorija pradėta užstatinėti kaip privačių namų kvartalas.

Prie Klaipėdos baterijos pasitinkantis gidas Timūras pasakoja įvairiausių istorijų apie gyvenimą šioje baterijoje. Yra sąsajų ir su šia diena. Prisiminė, kad kai baterijoje lankėsi viena turistų grupė iš Rusijos, išgirdo ir tokių komentarų, kad šiame necistiniame bunkeryje dabar renkasi vlasovininkai – aliuzija į Ukrainą ir fašistai.

Šaudė į taikinius jūroje ir ore

Jau mūsų dienomis, tiksliau prieš porą mėnesių, virš šio bunkerio buvo kažkas susprogdinta. Pažeisti bunkerio neįmanoma. Vokiečiai nenaudoją statant įtvirtinus belaisvių rankomis išbetonavo vieno metro storio sienas ir pusantro metro storio lubas.

Buvęs nacistinės Vokietijos baterijos bunkeris ir šiandien Lietuvos pajūryje yra vienintelis kapitalinis statinys taip arti jūros.

Prie baterijos buvo keturi užmaskuoti ugnies taškai. Maskuotės tinklas būdavo kečiamas pagal metų laikus. Baterijos tvirtovės iš oro nesimatė. Ją maskavo smėlis ir tinklas.

Ugnies taškuose buvo priešlėktuviniai pabūklai.

Pradžioje, kai vokiečiai pastatė šias baterijas, pakrantės baterijose buvo po keturis 15 cm kalibro SKL/45 pabūklai. Jie buvo skirti šaudyti į taikinius jūroje iki 17 kilometrų atstumu. 1940 metais, kai nacistinė Vokietija okupavo Norvegiją į ją iš Klaipėdos buvo perkelti visi pabūklai.

Žinoma, kad 1944 Klaipėdos baterijose buvo sumontuoti 12,8 cm kalibro priešlėktuvinės gynybos pabūklai „Flak 40“. Jie galėjo šaudyti iki 20 kilometrų atstumu į taikinius jūroje ir iki 15 kilometrų į taikinius ore. Pabūklai buvo gremėzdiški. Jos komandą sudarė 6 žmonės, neskaitant šovinių padavinėtojų. Pakrantės baterijoje „Memel-Nord“ išlikęs ir demonstruojamas šio pabūklo vamzdis.

Beterija išliko „užmaskuota“

Karo metais Klaipėdos baterijose trūko žmonių, nes dauguma kariavo rytų frontuose. „Memel-Nord“ baterijoje dažnai budėdavo moterys ir jaunuoliai.

Šiandien „Memel-Nord“ baterijoje įrengta karo laikus primenanti ekspozicija. Surinkti įvairiose vietose po karo rasti nacių ginklai, amunicija, įvairūs daiktai. Gido Timūro teigimu, tai kas rasta labiau primena metalo laužą.

Yra rasta ir įdomių originalių daiktų – porceliano lėkštės, iš kurių valgė baterijoje tarnavę kariai, įvairios kitos jų gyvenimo buities smulkmenos. Jas gamino ir šiandien  pasaulinėje rinkoje žinomos vokiečių kompanijos, kaip „Siemens“, „Bosch“, „Varta“ ir kitos.

Tai įliustruoja, kad rytuose graudint karo aidams baterijose prie Klaipėdos naciai gyveno ne taip jau ir blogai. Požeminės baterijos buvo šildomos – stovėjo radiatoriai. Buvo tiekiamas karštas vanduo.

Tarybiniais laikais „Memel-Nord“ bunkeris buvo apleistas. Jis neatitiko anuometinės ideologijos. Tačiau jame prisimena landžiojusi ne viena 50-60 - mečių klaipėdiečių karta.

Ir šiandien baterijos patalpos yra pasauliui tiek blogio padariusios nacistinės Vokietijos statinys. Lietuvos valdžia jam išlaikyti neskiria lėšų, nes tai atrodytų tarsi nacistinio palikimo garbinimas. Tačiau aneksijos laikotarpis Klaipėdos krašto istorijai yra įdomus, mažiausiai žinomas.

Oficialiai „Memel-Nord“ baterija šiandieninėje Lietuvos jurisdikcijoje neegzistuoja. Ji tarsi užmaskuota, kaip ir karo metais. Toje vietoje, kur ji stovi yra „miškas“ – Kretingos girininkijos teritorija. Tačiau baterija traukia žmones. Per mišką į pajūrį prie baterijos praminti takai. „Memel-Nord“ bateriją, jos aplinką prižiūri savanoriai, istorijos tyrinėtojai, vadinami „timūriečiai“.