KAS PASLĖPTA SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYME?

Lietuvoje keičiamas jau ne kartą politikų taršytas Saugios laivybos įstatymas, kuris sukelia ir tam tikrų klausimų.

Būta nekokios patirties

Opozicijoje esantys Seimo nariai, kurie kritikuoja valdančiuosius, pastebi, kad Lietuvoje įsigali praktika keisti jau galiojančius įstatymus nepateikiant lyginamųjų variantų apie tai, kas keičiama. Taip neva į keičiamus įstatymus įkišamos nuostatos, kurios itin svarbios valdančiajai partijai arba atitinka kokios nors siauros grupės interesus.

Praeityje kaip tik Saugios laivybos sistema Lietuvoje buvo labiausiai sutaršyta. Iš normalios saugios laivybos institucijos, kokia buvo, kai veikė Lietuvos saugios laivybos administracija, ji atvesta iki Vidaus vandens transporto ir Jūrų transporto padalinių.

Daugelis jūrininkų iki šiol kritikuoja šią reformą, bet formaliai sistema lyg ir veikia, atitinka tarptautinius standartus. Pats Lietuvos vėliavos jūrų laivynas, kuris yra iki minimumo sumažėjęs, vėliavą išlaiko aukštame lygyje. Po Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimo į Pilkąjį sąrašą nuslydusi Lietuvos vėliava jau kelis metus yra Baltajame sąraše.

Tarsi viskas yra taip, kaip svajota buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio laikais, kai skaldant ir reorganizuojant Lietuvos saugios laivybos administraciją stengtasi sutaupyti pinigų.

Programuojamas mokyklos jungimas

Pinigų taupymas gali būti suplanuotas ir priimant dabartinį Lietuvos saugios laivybos įstatymą.

Jo 18 straipsnyje numatyta teisė rengti asmenis siekiančius gauti jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Jame numatytas ir tokios teisės suteikimas, panaikinimas, taip pat reikalavimai mokymo įstaigoms.

Siekiant sutaupyti pinigų gali vykti ir jūrinio mokymo sistemos reorganizavimas.

Šio įstatymo 7 dalyje numatoma, kad teisė rengti jūrininkus suteikiama neribotam laikui ir ji jokia forma negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Kaip ir visada įstatymuose, taip ir šiuo atveju siūloma nauja pataisa, kuri priėmus Lietuvos saugios laivybos įstatymą, taptų viena iš jo išimčių.

Būtent numatytas atvejis, kai juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo būdu.

Galimas atvejis, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ateityje būtų jungiama su Klaipėdos universitetu. Apie tokią galimybę neoficialiai jau kurį laiką diskutuojama.

Logikos tame yra. Jūreivystės mokyklą prijungus prie Klaipėdos universiteto jūrininkų ir kitų jūrinių specialybių rengimo procese niekas nesikeistų. Keistųsi tik pats Jūreivystės mokyklos valdymas, nes galima būtų atsisakyti dalies vadovybės.

Laivo sulaikymo laikas

Pastabas dėl Lietuvos saugios laivybos įstatymo yra pateikę ir Lietuvos laivų savininkai. Manoma, kad kai kurios formuluotės yra pernelyg kategoriškos.

Pavyzdžiui, jei laive suserga ar miršta įgulos narys, laivas jau nebegalėtų plaukti, nes įgula nebeatitiktų minimalios sudėties. Kol būtų surastas naujas įgulos narys, atgabentas į laivą, šis turėtų stovėti ir laukti.

Manoma, kad tai nėra teisinga nuostata, nes laivo prastovos brangiai kainuoja. Laivų savininkai prašo, kad įstatyme būtų numatyta nuostata dėl išimties ir laikino leidimo plaukti, kai laivo įgulos narys mirė ar sunkiai susirgo.

Dar viena laivų savininkams svarbi nuostata yra dėl uosto kapitono draudimo laivui išplaukti. Daugelyje šalių yra numatyta, kad tuo atveju, kai laivybos bendrovė nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ar kitą turtą, užteršė uostą, o laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, uosto kapitonas gali sulaikyti laivą iki trijų darbo dienų. Šio laikotarpio, neva, pakanka, kad nukentėjusi šalis galėtų kreiptis į teismą dėl ilgesnio dėl laivo arešto laiko.

Lietuvos saugios laivybos įstatymo pataisose toks laiko apibrėžimas nėra numatytas. Tai reikštų, kad uosto kapitono draudimas išplaukti galin tęstis neribotą laiką. Tai vertinama, kaip piktnaudžiavimas, nes laivo įgula patenka į neapibrėžtą situaciją.