Sprendimą lems aplinkybės
Paklaustas, ar kandidatuos dar vienai kadencijai, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kol kas tiesiogiai neatsakė, bet priminė, kad ir pastarąjį kartą ryždamasis šiam žingsniui apsisprendė tik rugpjūčio mėnesį.
„Buvo labai nelengvas sprendimas. Ir šiuo atveju turi būti labai svarios aplinkybės, kad žmogus ryžtųsi eiti į tokias pareigas, ne į postą, kaip kai kurie sako, o – į pareigas. Šiandien šimtu procentų atsakyti negaliu, ar ketinu tęsti darbus, norėčiau, bet tai nulems tik tam tikros aplinkybės. Kalbu ir apie politinę situaciją šalyje, ir apie šeimos poziciją, ir daug kitų dalykų“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Paprašius patikslinti, ką turėjo galvoje sakydamas „politinė situacija šalyje“, uostamiesčio vadovas teigė: „Visus trejus darbo metus labai stipriai pasigendu aiškesnės tiek buvusios, tiek esamos centrinės valdžios pozicijos mūsų miesto atžvilgiu. Kol kas jų nuostata tokia – Klaipėda gyvena savo gyvenimą ir tegul sau gyvena, rūpi tik čia surenkami mokesčiai į valstybės biudžetą. Tai mūsų netenkina.“
A. Vaitkus neslėpė, kad Vyriausybės pasižadėjimai – kol kas iš esmės tik žodiniai, ir esą labai apsidžiaugė neseniai pamatęs besidarbuojantį kraną prie byrančio istorinio Klaipėdos pašto, kuris yra valstybės nuosavybė.
„Manyčiau, kad net teisėsauga turėtų pradėti domėtis, kodėl tas paštas buvo suniokotas. Užjaučiu Kultūros ministeriją, kuriai tenka dirbti su pasekmėmis. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau – tas pats pietinis aplinkkelis. Gerai, kad ši valdžia pradėjo bent jau planavimo procedūras, anksčiau girdėjome tik pasakas ir pažadus. Ministrai yra labai protingi žmonės, jie kalba, kas bus po 10 metų, bet klaipėdiečiai patogiau gyventi nori dabar“, – pabrėžė A. Vaitkus.
Klaipėdos vadovas neslėpė, kad negatyviai vertina asmenis, vadinančius save politikais, kurie įsitikinę, kad vadovauti miestui yra paprasta.
„Kai kurie į kandidatavimą žiūri lengvabūdiškai. Jie vargiai įsivaizduoja, kokio masto čia yra darbai ir kokių kompetencijų turi turėti visi darbuotojai, neišskiriant nė vieno specialisto, taip pat vadovų. Šiandien Klaipėdos miesto biudžetą sudaro 600 mln. eurų. Galite įsivaizduoti, ką reiškia darbuotojams įveikti tokį krūvį ir visus darbus atlikti laiku ir kokybiškai“, – teigė A. Vaitkus, pridūręs, jog dėl dar vienos kadencijos apsispręs rudenį.
Didelių vilčių nededa
Vadovauti Klaipėdai kitą kadenciją, dienraščio žiniomis, norinčiųjų bus tikrai nemažai.
Rinkimams ruošiasi mažiausiai penkios politinės jėgos, kurių atstovai šiuo metu turi mandatus uostamiesčio taryboje.
Klaipėdietės, Seimo narės, „valstiečių“ partijos atstovės Ligitos Girskienės teigimu, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga turi savo pretendentą į Klaipėdos merus, tačiau esą labai didelių vilčių nededa.
Visuotinį susirinkimą Klaipėdos skyriuje partija planuoja birželio 19 d.
Partijos taryba L. Girskienę paskyrė vadovauti rinkimų štabui visoje Lietuvoje.
Parlamentarė patvirtino, kad „valstiečių“ kandidatas į Klaipėdos merus bus jūrų kapitonas Romas Karmazinas, o ji pati šį kartą nekandidatuos.
„Kokia tikimybė laimėti? Mano manymu, neturi niekas šansų, man atrodo, kad A. Vaitkus antrą kartą turėtų laimėti, nes, kiek man tenka susitikinėti su rinkėjais, girdžiu, kad jis palietė problemas, kurios tiek metų skaudėjo žmonėms, sutvarkė kiemus, aikšteles, kitą infrastruktūrą. Matoma, kad mieste vyksta darbas. Aišku, kai kurie projektai pradėti anksčiau, bet įgyvendinami dabar. Todėl manau, kad A. Vaitkus turi visus šansus laimėti antrą kadencija, bet konkurencija, aišku, bus“, – kalbėjo L. Girskienė.
Niekada nenorėjau tapti meru, mane A. Vinkus čia instaliavo.
Kandidatuos ir parlamentarė
Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios daugumos partnerių, partijos „Nemuno aušra“ (NA) atstovė, buvusi uostamiesčio vicemerė, Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė taip pat prasitarė apie savo politinės jėgos kandidatą į Klaipėdos merus būsimuose rinkimuose.
„Taip, esu viena iš kelių partijos kandidatų į Klaipėdos merus. Skyrius spręs. Kokia tikimybė būtų pakliūti į antrą mero rinkimų turą? Pasakysiu paprastai, kamuolys yra apvalus. Čia – tikimybių teorija, sunku pasakyti, pakliūsi, nepakliūsi. Žmonių nuotaikos keičiasi ciklais. Žmonės nebepasitiki nei politikais, nei teisėjais, jie mato realius darbus, pagal tai ir balsuoja“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.
Parlamentarė į mero postą pretendavo 2019 m. rinkimuose, tuomet iš 12 kandidatų ji liko paskutinė, už ją balsavo 438 rinkėjai.
Paklausta, kokias Klaipėdos tarybos valdančiosios daugumos klaidas per šią kadenciją galėtų įvardyti, L. Šukytė-Korsakė akcentavo komunikacijos problemą.
„Nėra komunikacijos, o darbai mieste tikrai vyksta, kas dešimtmečiais Klaipėdoje nebuvo daroma. Trūksta informacijos apie tai viešojoje erdvėje. Reikėtų daugiau skleisti žmonėms, kas yra padaryta, kokie priimti sprendimai“, – pabrėžė politikė.
Kiti dar sprendžia
Tikėtina, kad dauguma kitų partijų irgi stengsis iškelti savo atstovus į Klaipėdos mero postą, tad kandidatų gali būti nuo dešimties ir daugiau.
2019 m. kandidatavo 12 pretendentų, o pastarąjį kartą, 2023 m., uostamiesčiui vadovauti pretendavo 11 kandidatų.
Neabejotina, kad savo atstovus kels visos politinės jėgos, dalyvaujančios šios miesto tarybos veikloje.
Nors neoficialiai vienas Liberalų partijos atstovas socialiniuose tinkluose jau skelbiasi apie kandidatavimą, to nepatvirtino jo partijos kolegos.
Klaipėdos miesto tarybos narys, liberalas Edmundas Kvederis teigė, kad apie kandidatą į mero postą dar svarstoma.
„Kitą savaitę turėsime visuotinį susirinkimą, kuriame žadame oficialiai pasitvirtinti kandidatą į merus. Yra mūsų atstovų, kurie galvoja, kad norėtų kandidatuoti, save išbandyti. Kiek šansų turėtų mūsų atstovas rinkimuose? Kol nematome visų kandidatų, kalbėti apie finišą sunku, bet, manau, kad kiekvienas turi šansą pakliūti į antrą turą. Galima manyti, kad visada pareigas einantis meras turi pranašumą prieš kitus pretendentus, bet galiausiai juk renkasi rinkėjai. O gal kokia nors politikos žvaigždė nusileis Klaipėdoje, ir tai lems kitokį žmonių apsisprendimą“, – kalbėjo E. Kvederis.
Konservatorių atstovas, Klaipėdos tarybos narys Andrius Petraitis taip pat neįvardijo savo partijos kandidato būsimuose mero rinkimuose.
„Kol kas dar neturime, bet, manau, tikrai turėsime. Nenorėčiau dar spekuliuoti šiuo klausimu. Ar mūsų kandidatas galėtų laimėti, lems daug aplinkybių. Manau, bus mūsų kandidatas, kuris turės realių šansų pakliūti į antrą turą“, – teigė A. Petraitis.
Socialdemokratų atstovas Vytautas Rinkevičius teigė, kad kandidato į Klaipėdos merus partija irgi kol kas neturi.
„Rudenį bus, taip yra nutarta. Manau, mūsų kandidatas galėtų pakliūti į antrą turą. Turime vilčių“, – nedaugžodžiavo V. Rinkevičius.
Konkurentams bus sunku
Kaimyninėse uostamiesčio savivaldybėse – Klaipėdos rajone, Kretingos rajone, Palangoje ir Neringoje situacija, kalbant apie būsimus mero rinkimus, kiek kitokia.
Klaipėdos rajono merui „valstiečių“ atstovui Broniui Markauskui per pastaruosius rinkimus 2023 m. pavasarį su konkurentu teko varžytis antrajame ture, nors jau pirmajame jis surinko labai daug rinkėjų balsų – net 48 proc.
Populiarumo tarp rajono gyventojų susilaukęs meras iš pradžių abejojo, ar norėtų dar vieną kadenciją eiti šias pareigas, tačiau panašu, jog tai buvo ne galutinis sprendimas.
„Dar mąstau, galvoju, diskutuoju apie tai su kolegomis, artimaisiais. Kategoriškai nesu apsisprendęs pasielgti vienaip ar kitaip“, – teigė B. Markauskas.
Per pastaruosius rinkimus į Klaipėdos rajono mero pareigas pretendavo net aštuoni kandidatai.
Pasiteiravus, jei apsispręstų antrai kadencijai, ar turėtų rimtų konkurentų, meras kalbėjo: „Nežinau, ar būtų teisinga ir taktiška įvardinti. Bus tokių, kurie ne pirmą kartą kandidatuos, nemanau, kad bus kažko labai naujo. O kad ką nors iš jų išskirčiau, esu pernelyg seniai politikoje, jog daryčiau tokius pareiškimus.“
Kalbėdamas apie besibaigiančią kadenciją, B. Markauskas neslėpė, kad periodas buvo labai darbingas ir įtemptas.
„Administracijos pajėgos nebuvo didinamos, todėl jaučiasi įtampa ir darbuotojai pervargę. Tad suvaldyti viską nėra paprasta. Džiaugiuosi, kad turime projektų valdymo komandas, tai šiek tiek padeda, bet turbūt sunkiausia – darbų gausa“, – teigė Klaipėdos rajono meras.
Jei kolegos pritars
Kretingos rajono meras, politinio komiteto „Kretingos kraštas“ atstovas Antanas Kalnius į šias pareigas 2023 m. pavasarį išrinktas pirmajame ture, surinkęs 59 proc. rinkėjų balsų ir nepalikęs likusiems septyniems konkurentams šanso.
Meras irgi tiesiogiai neatsakė, ar kandidatuos dar sykį, tačiau tikėtina, kad apsispręs teigiamai, jei, kaip pats teigė, jį palaikys jo atstovaujamos politinės jėgos atstovai.
„Rinkimai yra tas momentas, kai rinkėjai tave įvertina, ar tu dirbi gerai, ar blogai. Kokio mero reikėtų Kretingos rajonui? Tokio, kuris yra pasirengęs dirbti 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę, be išeiginių, be poilsio dienų, visiškai atsidavęs tarnystei. Nes šiame darbe darbo valandų nėra. Ir tai net nėra darbas, tai yra tarnystė savo žmonėms“, – pabrėžė A. Kalnius.
Meras pripažino, kad per tuos aštuonerius darbo, einant šias pareigas, metus ne visiems žmonėms patiko jo sprendimai ir veiksmai.
„Bet nesu paveikslas, kuris turėtų visiems patikti. Iš daugybės informacijos turiu pateikti išvadas rinkėjams ar savo oponentams. Dalis žmonių mato tik savo sritį, o būdamas meru turi matyti visą spektrą aplinkybių ir tik tada priimti sprendimą. Kartais atrodo, kad turi priimti ekonomišką sprendimą, bet yra dar žmogiškumo elementas. Pavyzdžiui, švietimo klausimas. Atrodo, jog ekonomiškai nenaudinga išlaikyti mažas mokyklas, bet supranti, jog tai yra reikalinga bendruomenei, kad ji galėtų vystytis ir kad ta bendruomenė nesumažėtų“, – kalbėjo Kretingos rajono vadovas.
Todėl esą kai kurie merų tarybai siūlomi sprendimai dažnai būna nepopuliarūs tarp politikų.
„Tačiau nemanau, kad yra nors vienas meras, kuris būtų priėmęs savivaldybei nenaudingus sprendimus. Čia yra toks darbas, todėl, kaip minėjau, ne visiems patiksi. Ir vien žarstydamas pažadus, žmonių neapgausi, jie yra protingi, apsišvietę, komunikuoja socialinėse erdvėse. Pareiškęs, kad padarysi tą ar aną, sulauksi klausimo: o kokiomis priemonėmis, kokiomis lėšomis?“ – kalbėjo A. Kalnius, pridūręs, kad Kretingos rajone merų rinkimų kampanijos padangėje – dar štilis.
Pareigų nelabai ir norėjo?
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis į šias pareigas prieš daugiau nei trejus metus taip pat buvo išrinktas pirmajame ture, už jį balsavo 53 proc. rinkėjų, tad likusieji trys kandidatai jokių šansų neturėjo.
Pasiteiravus, ar ketina balotiruotis dar vienai kadencijai, D. Jasaitis linksmai atsakė, kad dar galvoja, ką daryti.
„Nepavargau, turiu dar daug nepabaigtų planų ir įsipareigojimų. Visam tam turiu patirties, nes universitetų, kuriuose ruošiami merai, nėra. Tokie dalykai ir įpareigoja atiduoti savo patirtį miestui. Galutinį apsisprendimą paskelbsiu dar po geros savaitės, nes to klausimo sulaukiu labai dažnai vien išžengęs pro savivaldybės pastato duris. Aš niekada nenorėjau būti meru, mane A. Vinkus (ankstesnis Neringos meras – A. D.) čia instaliavo. O žmonės, kurie labai nori šito darbo, man kelia abejonių“, – teigė D. Jasaitis, pridūręs, kad bendrauja su potencialiais konkurentais, bet jų neįvardijo.
D. Jasaičio teigimu, dar kartą kandidatuoti į Neringos merus jam vertėtų vien jau dėl nepabaigtų darbų ir projektų.
„Vienas didžiausias rūpestis – Juodkrantės uostas, kitas rūpestis – kaip padaryti, kad gimnazijoje būtų daugiau mokinių ir gyvybės mieste. Mus riboja gyvenamojo būsto stygius, jei tik turėtume tarnybinių butų, taptume pirmaujančia savivaldybe ir neturėtume jokių problemų. Vienintelė didžiausia mūsų problema – milžiniškas gyvenamojo būsto trūkumas“, – akcentavo D. Jasaitis.
Prašė palaukti rudens
Dar vienos pajūrio savivaldybės vadovas, konservatorių atstovas, ilgametis Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris 2023 m. rinkimuose taip pat nepaliko jokių šansų likusiems septyniems konkurentams, jau pirmajame ture surinkęs net 68 proc. rinkėjų balsų, apie būsimus rinkimus kalbėti dar nenori.
Pasiteiravus, ar Š. Vaitkus ketina dar sykį kandidatuoti į Palangos vadovo pareigas, iš savivaldybės sulaukta atsakymo, kad „meras šįkart nekomentuos – dėl rinkimų apsispręs rudenį, tada ir galės pakomentuoti“.
Tikėtina, kad dėl Palangos vadovo posto kova bus įtempta.
Prieš kurį laiką buvo apsireiškęs Seimo narys, NA lyderis R. Žemaitaitis, kuris paskelbė, jog bandys laimę rinkimuose į Palangos mero postą, tačiau po kiek laiko, regis, apsigalvojo.
Panašių minčių šis politikas per pastaruosius merų rinkimus turėjo ir Klaipėdoje, kur po balsavimo liko trečias.
Naujausi komentarai