Noras pasisvečiuoti kaimyninėje Latvijoje keletui klaipėdiečių virto ne itin maloniu prisiminimu – jų kelionė nė neprasidėjusi pasibaigė Latvijos pasienyje.

Neturi paso – bauda

Lietuvai 2007-aisiais tapus Šengeno erdvės nare, daugelis mėgstančių keliauti žmonių džiaugėsi, kad per visas valstybes, kurios yra šios erdvės narės, jie galės laisvai judėti. Taip pat daugelis žavėjosi, kad norint išvykti svetur nebereikės sustoti Latvijos ar Lenkijos pasienio kontrolės punktuose ir pateikti pasieniečiams dokumentų.

Tačiau tokios taisyklės galioja ne visur. Tuo įsitikino praėjusį savaitgalį Latvijos pajūrį aplankyti nutarę lietuviai. Nors Latvija, kaip ir Lietuva, taip pat yra Šengeno erdvės narė, jos pasienio zonoje sekmadienį budėjo Latvijos migracijos tarnybos pareigūnai, kurie stabdė kone visus automobilius iš Lietuvos ir prašė pateikti automobilio, vairuotojo bei keleivių dokumentus.

"Nutarėme su draugais nuvykti į Liepoją. Pasienyje mus sustabdė pareigūnas ir paprašė dokumentų. Nustebome, tačiau juos pateikėme. Netrukus nieko nepaaiškinęs pareigūnas vos suprantama rusų kalba išlemeno, kad mums pasienyje teks užtrukti apie valandą, nes jis turės surašyti protokolą. Nesupratau, kam tas protokolas, tačiau jis pasikvietė mane nueiti į jų postą, kur kiti pareigūnai paaiškino, kad mano pateiktas naujo tipo visoje Europoje galiojantis vairuotojo pažymėjimas nėra asmens tapatybę paliudijantis dokumentas ir kad aš į jų šalį įvažiavau pažeisdamas taisykles, todėl teks sumokėti baudą", – pasakojo Tomas.

Nuosprendis – Latvijoje

Anot Tomo, jis bandęs pareigūnams įrodyti, jog nežinojęs, kad vairuotojo pažymėjimas, kurį Lietuvoje galima pateikti kaip asmens tapatybę paliudijantį dokumentą, vykstant į kitą šalį negalioja, o su savimi būtina turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Taip pat jis jiems paaiškino, kad jeigu neturįs teisės įvažiuoti į Latviją, jis galintis apsisukti ir vykti atgal į Lietuvą.

"Nors galėjome gavę įspėjimą apsisukti ir važiuoti atgal į Lietuvą, Latvijos pareigūnai į jokias kalbas nė nesileido. Jie man vis aiškino, kad tokios taisyklės, tokie įstatymai, todėl dabar turi surašyti protokolą, o po dviejų savaičių man teks atvykti vėl į Latviją, kur bus svarstomas šis pažeidimas ir bus nutarta, kokią baudą man skirti. Pasijutau kaip didžiausias nusikaltėlis", – nemaloniais kelionės įspūdžiais dalijosi Tomas.

Pašnekovas teigė, kad pasienio kontrolės zonoje jam teko praleisti pusantros valandos, kol Latvijos pareigūnai surašė protokolą. Per tą laiką, pasak jo, pareigūnai sustabdė dar septynis automobilius iš Lietuvos. Buvo sulaikyti dar penki keleiviai.

"Stebėjau pareigūnų darbą ir įsitikinau, kad jie stabdė automobilius su lietuviškais numeriais – važiavo daug latvių, taip pat keletas vokiečių, tačiau jų nestabdė. O prie kiekvieno sustabdyto lietuvio jie rasdavo priekabių protokolui surašyti. Visi lietuviai stebėjosi šia "nauja" tvarka", – prisiminė Tomas.

Mūsų pareigūnai atlaidesni

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis teigė, kad iškart po įstojimo į Šengeno erdvę daugelis lietuvių pradėjo manyti, jog kirsti Lietuvos sieną tai tas pats, kas nuvykti iš Klaipėdos į Vilnių. Todėl dažnai nepasiėmę asmens dokumentų pasienyje jie susiduria su problemomis.

"Nors stengiamės žmonėms pateikti kuo daugiau informacijos, vis dėlto daugelis keliaujančių žmonių pamiršta, kad lankantis svečioje šalyje, net ir priklausančioje Šengeno valstybėms, būtina turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Todėl tiems, kas jų neturi, gresia baudos", – patvirtino G.Mišutis.

Specialistas pabrėžė, kad tokia griežta tvarka galioja tik Latvijos pasienyje, Lietuvos pareigūnai į atvykėlius, neturinčius reikiamų dokumentų, žiūri atlaidžiau.

"Kontrolė yra išlikusi, tačiau labai silpna. Mūsų pasienio pareigūnai per dieną patikrina tik apie 1 proc. į šalį įvažiuojančių turistų dokumentų – patikrinamas vienas automobilis iš šimto. Jeigu žmogus neturi reikiamų dokumentų, mūsų pareigūnai jį įspėja, tačiau nei protokolų, nei baudų neskiria. Taip pat jie atlaidžiau žiūri į latvius, kurie vietoj paso pateikia vairuotojo pažymėjimą", – komentavo pareigūnas.

Geriau nesiginčyti

Pasak G.Mišučio, priešingai nei pas mus, Latvijoje į atvykėlius žiūrima kur kas griežčiau, todėl nepasiėmusiems dokumentų į šią šalį geriau nevykti. Vis dėlto surizikavusiems vykti be jų, baudos išvengti veikiausiai nepavyks.

"Nors ir esame Šengeno erdvės narės, kiekviena šalis turi savas taisykles. Nežinau kodėl, tačiau latviai labai atsargūs – jų įstatymai kur kas griežtesni nei mūsiškiai. Jie taip pat vykdo griežtesnę kontrolę pasienio ruože nei lietuviai, todėl per dieną Latvijoje patikrinama gerokai daugiau kertančiųjų sieną asmenų dokumentų nei pas mus", – tvirtino G.Mišutis.

Jo duomenimis, asmenims, kirtusiems Latvijos sieną be asmens tapatybę paliudijančių dokumentų, gali tekti sumokėti baudą, siekiančią iki 250 litų.

Lietuvos ambasados Latvijoje patarėjo konsuliniais klausimais Jono Voronavičiaus teigimu, neretai lietuviai gauna pačias didžiausias baudas, nes jie nepripažįsta, kad sieną kirto netinkamai, ir ginčijasi su pareigūnais.

"Kai kurie lietuvaičiai aršiai pykstasi su Latvijos pareigūnais, įrodinėja savo tiesas, tačiau to geriau nedaryti. Atsidūrusiems tokioje situacijoje kaip tik patarčiau sutikti su padarytu nusižengimu ir paaiškinti pareigūnams, kad daugiau tai nebepasikartos. Priešingu atveju, išvengti pačios didžiausios baudos nepavyks", – patikino jis.

Be to, J.Voronavičiaus tvirtinimu, žmogui, kuriam buvo surašytas protokolas, patartina atvykti į po dviejų savaičių vyksiantį nagrinėjimą, kurio metu svarstoma, kokią baudą jam skirti. Jei toks žmogus neatvyksta, dažnai Latvijos pareigūnai nusprendžia, kad šis asmuo nesigaili, ir skiria didžiausią baudą. Be to, tam asmeniui gali būti apribotos galimybės patekti į šalį.

Gyvūno taip pat neįveši

Ne daugelis keliaujančiųjų žino ir tai, kad norint į svečią šalį vykti su savo augintiniu būtina turėti tarptautinį gyvūno pasą. Taip pat jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ir kitų ligų bei tatuiruotas arba turi turėti integrinį graminą, kitaip dar vadinamą "mikročipu". Kitu atveju asmuo rizikuoja mokėti baudą arba augintinį apskritai prarasti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo valstybinės veterinarijos inspektoriaus Giedriaus Blekaičio teigimu, jei augintinis neatitinka šių reikalavimų ir neturi paso, jis gali būti neįleidžiamas į šalį, karantinuojamas mažiausiai tris mėnesius arba konfiskuojamas. Taip pat šeimininkams tektų sumokėti nemenką baudą.

"Jei norima keliaujant su gyvūnu išvengti nemalonumų, kelionę reikia planuoti iš anksto, o ne paskutinę dieną. Visose šalyse galioja skirtingos taisyklės, todėl prieš išvykstant būtina jomis pasidomėti. Tokia prevencija taikoma todėl, kad šalys nori būti užtikrintos, kad pas juos nepateks pasiutligės ar kiti virusai", – paaiškino G.Blekaitis.