KLAIPĖDA GEIDŽIA KADETŲ
Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla taps istorija. Pastaraisiais metais mokyklos administracijos darbuotojų ir pedagogų buvo daugiau nei mokinių, todėl Neringos savivaldybė iš biudžeto skirdavo po 0,5 mln. litų dotacijų. Galiausiai nuspręsta šią mokslo įstaigą uždaryti.
Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla taps istorija. Pastaraisiais metais mokyklos administracijos darbuotojų ir pedagogų buvo daugiau nei mokinių, todėl Neringos savivaldybė iš biudžeto skirdavo po 0,5 mln. litų dotacijų. Galiausiai nuspręsta šią mokslo įstaigą uždaryti.
Negailėjo kritikos
Kadetų mokyklos uždarymas Juodkrantėje tarsi užbaigė nebylią konfrontaciją tarp grupės aktyvių klaipėdiečių, siekusių tokią mokyklą steigti uostamiestyje, ir kapeliono Romualdo Ramašausko, kuris prieš aštuonerius metus suskubo analogišką ugdymo įstaigą įkurti Neringos savivaldybėje.
Beveik prieš 10 metų uostamiestyje imta dėlioti teorines šios mokyklos atsiradimo galimybes. Buvo planuota steigti sukarintą įstaigą, kurioje nuo jaunų dienų griežtos disciplinos aplinkoje būtų ugdomi karo jūrininkai.
Kol klaipėdiečiai kūrė planus, Juodkrantės pagrindinei mokyklai staiga buvo suteiktas L.Rėzos jūrų kadetų mokyklos vardas. Moksleiviai gavo pusiau sukarintas uniformas ir juos imta ugdyti marinistine dvasia. Nors dabar teigiama, kad tai tebuvo kadetų būrelis.
Klaipėdoje ši idėja liko neįgyvendinta, nes esą dviejų kadetų mokyklų pajūryje būtų buvę per daug.
Tad po aštuonerių metų uždarius Juodkrantės L.Rėzos jūrų kadetų mokyklą, vienas iš tokios ugdymo įstaigos Klaipėdoje iniciatorių Raimundas Praleika neslėpė: "Įvyko tai, kas turėjo įvykti. Gerai, kad tą klounadą užbaigė, nes mes išradome keturkampį dviratį. Tokia buvo mūsų tautinė kadetų mokykla".
"Tai yra Lietuva, tai yra būrų kraštas. Daug metų įdėta, daug darbo padaryta, tai nebuvo muilo burbulas, viskas buvo tikra", – savo nuostatos laikėsi buvęs Juodkrantės L.Rėzos jūrų kadetų mokyklos kapelionas R.Ramašauskas.
Dotacija kasmet – pusė milijono
2006 m. įkurtą Juodkrantės jūrų kadetų mokyklą nuspręsta prijungti prie Nidos vidurinės mokyklos. Todėl Juodkrantėje nuo rudens mokysis tik pradinukai.
Po šios reorganizacijos darbo neteko 14 Juodkrantės mokyklos darbuotojų.
"Ten niekada nebuvo kadetų mokyklos. Kalbant apie tai, kad vaikai buvo uniformuoti, tai daugelyje mokyklų moksleiviai vaikšto su uniformomis. Ten buvo pagrindinė L.Rėzos jūrų kadetų mokykla. Tai tik – pavadinimas. Švietimo ir mokslo ministerija oficialaus jos statuso niekada nebuvo patvirtinusi", – pabrėžė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Esą marinistinio pobūdžio užsiėmimai buvo tik užklasinė veikla ar papildomos pamokos, kaip, pavyzdžiui, tikyba ar etika.
"Vaikams patiko, tai galėjo išsivystyti į tikrai gerą kadetų mokyklą, bet valstybės politika buvo kitokia. Švietimo ir mokslo ministerija to nenorėjo, Krašto apsaugos ministerija, kiek galėjo, padėjo, bet to nepakako. Savivaldybė ant savo pečių to patempti nepajėgė", – tvirtino Neringos savivaldybės meras.
Esą reikėjo pastatyti moksleivių bendrabutį, nes vien Juodkrantės vaikų tai mokyklai neužteko, o iš kitų Lietuvos miestų moksleivių atsivežti negalėta, nes nebuvo kur jų apgyvendinti.
"Vietinių vaikų vis mažėja, mes jau nebegalėjome laikyti pagrindinės mokyklos su 24 moksleiviais, iš kurių tik pusė – kadetai. Tačiau ne visi mokiniai norėjo tapti kadetais, o daryti juos tokiais per prievartą mes negalėjome. Be to, ir savivaldybė viena išlaikyti tos mokyklos nebepajėgė, nes iš biudžeto kasmet tekdavo papildomai duoti po 500 tūkst. litų", – sakė D.Jasaitis.
Bandys gaivinti idėją
Neringos savivaldybės mero nuomone, jei per Kuršių marias atsiras tiltas ar po mariomis – tunelis, Juodkrantė taps Klaipėdos miegamuoju rajonu, mokykla vėl bus reikalinga ir ją bus galima atgaivinti.
"Mes tos mokyklos nenaikiname. Dabar ieškome galimybės, kokiai ugdymo įstaigai išnuomoti patalpas. Tuo domisi Kauno verslo mokykla, kuri ketina mokyti virėjus, padavėjus, kambarių tvarkytojus. Jie vasarą Neringos kurorte galėtų atlikti praktiką ir taip išspręstume sezoninį darbo jėgos trūkumą", – svarstė D.Jasaitis.
Nidos vidurinės mokyklos direktorius Simas Survila įsitikinęs, jog kadetų mokyklos projektas neužgeso. Esą reikia pribręsti norint, kad pavyktų tai įgyvendinti.
"Britams prireikė 20 metų, kad jie patikėtų kadetų mokyklos idėja. Manau, jog ir pas mus – dar ne pabaiga. Ir dėl to, kas įvyko, nereikėtų ko nors kaltinti. Tiesiog trūko suvokimo ir pasitikėjimo žmonėmis, kurie tai darė", – teigė S.Survila.
Įdomu tai, kad prabilta apie naujos jūrų kadetų mokyklos steigimą Rusnėje. Tačiau, klaipėdiečio R.Praleikos įsitikinimu, tokią mokyklą būtina steigti ne kokiame nors užkampyje, bet Klaipėdoje, kur yra ir jūra, ir laivynas, ir bazė tokiam būsimų karo jūrininkų ugdymui.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
5 komentarai -
0 komentarai -
3 komentarai
Agnė (nors iir ne ta tema)