KLAIPĖDA IŠLIKS TRĄŠŲ KROVOS UOSTU
Po praėjusių metų trąšų krovos kritimo, šiemet šio krovinio srautai Klaipėdos uoste vėl sparčiai auga.
Po praėjusių metų trąšų krovos kritimo, šiemet šio krovinio srautai Klaipėdos uoste vėl sparčiai auga.
Nauji KLASCO pajėgumai
Liepos 10-ąją Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) planuoja atidaryti naują birių trąšų sandėlį su technologine trąšų iškrovimo ir pakrovimo linija. Balandį ši linija sėkmingai buvo išbandyta – trąšos pakrautos į laivus „Omskij 140“ (2,9 tūkst. tonų) ir „Regina Luck“ (64 259 tonos).
Nauji terminalo pajėgumai buvo statomi tam, kad pritrauktų naujų krovinių.
„Trąšų yra įvairių rūšių, jų negalima maišyti. Kiekvienas klientas nori krovinio kokybės saugumo garantijų, ir mes jas suteiksime. Bendradarbiaujame su mūsų partnere „Achema“, Baltarusijos kalio ir azoto trąšų eksportuotojais. Svarbu, kad jiems sektųsi trąšas parduoti rinkoje, tuomet mes pasiektume numatytas apyvartas“, – tikino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža.
Naujas birių trąšų sandėlį su iškrovimo ir pakrovimo technologine linija yra 100 tūkst. tonų talpos. Pradėjus naudoti šį sandėlį vienu metu KLASCO sandėliuose bus galima laikyti 220 tūkst. tonų biriųjų trąšų. Tai bus
didžiausias trąšų terminalas Klaipėdos uoste ir veikiausiai visame Baltijos jūros regione.
Be sandėlio ir technologinės linijos įrengta ir geležinkelio vagonų iškrovos stotis, kur vienu metu gali būti priimami 4 vagonai. Transporterių galerijos sujungtos su anksčiau pastatyto trąšų terminalo dalimi, o krantinės galerija pratęsta iki 6 krantinės.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rekonstravo 2 geležinkelio kelius, kurių bendras ilgis – 980 metrų, kad trąšas būtų galima atvežti į krovos barą.
BKT trąšos konteineriuose
Klaipėdos uoste esantis birių krovinių terminalas (BKT) tapo tarsi trąšų fabriku uoste. Čia geležinkeliais atgabentos ir į sandėlius supiltos trąšos į laivus kraunamos ne tik palaidos. Įrengta kelių rūšių trąšų maišymo linija, taip pat trąšų pakavimo į maišus ir specialius didmaišius, vadinamus VNMK, linijos.
Dar viena šioje kompanijoje teikiama paslauga tai, kad tiek į maišus supiltos, tiek „palaidos“ trąšos kraunamos į konteinerius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas pastebėjo, kad Birių krovinių terminalas, kraudamas trąšas į konteinerius, gerokai pagerino bendrą Klaipėdos uosto konteinerių krovos lygį.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius BKT pakrovė 14 608 konteinerius trąšomis.
BKT pavyzdys byloja, kaip kraunant tradicinius krovinius, trąšas, galima surasti įvairių būdų gerinti krovos efektyvumą ir sukurti papildomą pridėtinę vertę.
BKT yra vienas efektyviausių terminalų uoste. Jis įkurtas palyginti nedideliame 50 tūkst. kvadratinių metrų plote. Šalia 101–104 krantinių pastatyti penki dengti arkiniai sandėliai, kur vienu metu galima laikyti iki 100 tūkst. tonų mineralinių trąšų. Vienu metu galima krauti du didelius laivus. Terminalo efektyvumas dar padidės, kai pertvarkius krantines prie jų akvatorija bus išgilinta iki 14,5 metro.
Trąšų vartojimas augs
Ne tik KLASCO ar BKT, bet ir kitos kompanijos, kaip „Bega“, vystančios trąšų terminalus, šiemet ir didina bendrą uosto trąšų krovą.
„Esant nuolatiniam žmonijos prieaugiui numatoma, kad trąšų paklausa pasaulyje toliau augs. Iki 2020 metų prognozuojamas maždaug 15 proc. augimas. Turime specializuotus krovos terminalus ir tikimės gauti naują trąšų krovinio dalį iš didėjančio jų kiekio“, – tvirtino
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius A.Drungilas.
Šiemet Klaipėdos uoste fiksuojamas rekordinis trąšų krovos augimas.
Trąšų eksportas auga ir aplinkinėse šalyse. Rusija paskelbė, kad šiemet per pirmąjį ketvirtį jos gamyklos eksportavo 2,4 mln. tonų mineralinių kalio trąšų. Tai 48 proc. daugiau nei pernai. Pajamos už trąšas sudarė 644 mln. JAV dolerių arba 9 proc. daugiau nei pernai. Tačiau šiemet net 9 proc. mažiau eksportuojama mineralinių azoto trąšų.
Bendras jų eksportas Rusijoje sudarė 2,9 mln. tonų. Šių trąšų vertė siekė 779 mln. JAV dolerių – 8 proc. mažiau nei pernai. Maišytų trąšų šiemet Rusija eksportavo du milijonus tonų. Tai 20 proc. mažiau nei pernai. Pinigine išraiška tai siekė 701 mln. JAV dolerių arba 34,5 proc. mažiau nei pernai. Pagal trąšų gamybos apimtis Rusija pasaulyje yra penktoje vietoje po Kinijos, JAV, Kanados ir Indijos, o Baltarusija – aštuntoje. Už ją daugiau trąšų gamina ne tik minėtas penketukas, bet ir Rumunija ir Indonezija. Pagal trąšų gamybos apimtis Baltarusija daugiau kaip dvigubai atsilieka nuo Rusijos.
Klaipėdos uoste kraunamas didžiausias kiekis trąšų yra iš Baltarusijos. Didžiausi šios šalies trąšų gamintojai yra bendrovės „Belaruskalij“ ir „Belaruskaja kolijnaja kompanija“.
Šių metų baltarusiškų kalio trąšų eksporto tendencijos tokios – per mėnesį vidutiniškai eksportuota apie 400 tūkst. tonų kalio trąšų, vertinant pagal kalio komponentų kiekį. Taip skaičiuojant, realus kiekis yra apie 40 proc. mažesnis už fiziškai pateiktą trąšų svorį.
Šiemet Baltarusija eksportuoja 24 proc. daugiau trąšų nei pernai. Pinigine išraiška kalio trąšų kainos rinkoje yra kritusios apie 28 proc. Pernai kalio trąšų tona, vertinant pagal kalio komponentų kiekį, būdavo parduodama vidutiniškai po 629 JAV dolerius.
Per mėnesį Baltarusijos pajamos iš kalio trąšų eksporto siekia apie 170 mln. JAV dolerių. Palyginti su praėjusiais metais, pajamos iš kalio trąšų yra mažesnės 10,7 proc.
„Kalio trąšų paklausa po krizės atsigavo – dabar svarbiausias uždavinys pasiekti, kad šių trąšų kainos didėtų", – komentavo kompanijos „Belaruskalij“ generalinis direktorius Valerijus Kirijenko.
Kalio trąšų kaina krito ir dėl pernai įvykusio „Belaruskalij“ ir Rusijos trąšų gamintojo „Uralkalij“ tarpusavio nesutarimų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
21 komentarai -
2 komentarai -
1 komentarai
VILTIES REFERENDUMAS