KLAIPĖDA ŽIEMOS ATOSTOGOMS NETINKA?

Tarpušvenčiu didžiausias šalies gyventojų traukos centras išlieka pajūris, tačiau būtent uostamiestis, skirtingai nei kurortiniai miestai, sulaukia mažiau turistų dėl ne itin patogios, poilsiui skirtos infrastruktūros išdėstymo ir laisvalaikio veiklų bei pramogų stygiaus.

Poilsį jaukia orai

Kurortinė Palanga sulaukia gausaus būrio lankytojų ne tik vasaros sezono metu, bet ir per žiemos šventes, tačiau Klaipėda, kaip didmiestis, sulaukia mažesnio susidomėjimo.

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, taip yra dėl to, kad Palangoje jūros ir kavinių išdėstymas yra patogesnis.

„Palanga yra mažesnis miestas ir labai patogus tuo, kad šalia – jūra, kavinės pramogos, žmonėms nereikia toli vaikščioti, viskas – šalia“, – teigė R. Savickienė.

Tačiau direktorė pabrėžė, kad šaltuoju metų laiku kurortai tampa tik savaitgalio lokacija dėl sunkiau prognozuojamų orų ir mažesnių veiklos galimybių.

„Ne sezono metu visi kurortai tampa tik savaitgalio atvykimo vieta, retai poilsiautojai atvažiuoja savaitei ar daugiau, taip pat dirba ne visos įstaigos. Žmones atbaido ir oro sąlygos, dažniausiai prie jūros sniegas greitai ištirpsta ir lietingomis dienomis tenka sėdėti namie“, – aiškino R. Savickienė.

Pandemija pakeitė požiūrį

Nors Klaipėdos regionas dėl jūros ir įstabios gamtos traukia poilsiautojus, po pandemijos lietuvių požiūris į poilsiavimą pasikeitė, jie keliauja trumpiau, bet daugiau kartų.

„Mūsų regione matome daug pasikeitimų, nors po pandemijos keliautojų srautai atsistato, pastebime, kad lietuviai atvyksta ne tik į mūsų regionus, bet ir svečiuojasi kitur. Tauta išmoko judėti daugiau, savaitgaliais aplanko vis skirtingus miestus, dalijasi idėjomis, ką dar galima pamatyti, tarsi iš naujo pažįsta Lietuvą“, – kalbėjo turizmo centro direktorė.

Klaipėdą renkasi mažiau lietuvių ir, jeigu čia atvažiuoja, ilgai neužsibūna.

Situacija kasmet keičiasi, pasak R. Savickienės, ir šiuo metu matoma tendencija, kad vis mažiau lietuvių renkasi Klaipėdą arba atvažiuoja čia trumpesniam laikui.

Aktualu lieka ir tai, kad žmonių požiūriai skirtingi. Vieni puoselėja šeimų tradicijas, kiti pakeičia Palangą į Klaipėdą dėl mažesnių kainų ar net įsigyja būstą pajūryje.

„Pastebime, kad Klaipėdą renkasi mažiau lietuvių ir, jeigu čia atvažiuoja, ilgai neužsibūna, tačiau kiekvienais metais – skirtingai. Pavyzdžiui, vieni lietuviai yra tradicijų puoselėtojai – važiuoja ten, kur atostogaudavo jų tėvai, kiti keičia atsibodusias vietas ir vietoj Palangos važiuoja į Klaipėdą, nes čia ir kainos žemesnės. Buvo atvejų, kai poros pasakojo, kad Palangoje vaikai pavargsta eiti ir tas 20 minučių iki paplūdimio, o Klaipėdoje automobiliu galima privažiuoti arčiau jūros“, – kalbėjo R. Savickienė.

Trūksta laisvalaikio pramogų

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės, uostamiestis nėra kurortinis miestas, dėl to poilsis prie jūros Klaipėdoje skiriasi.

Kad miestas taptų traukos centru net ir šaltuoju metų laiku, trūksta laisvalaikio erdvių, pramogų vaikams ir jaunoms šeimoms, tačiau R. Savickienė pastebi, kad miestas auga, tvarkomos viešos erdvės.

„Kalbant būtent apie poilsį, Klaipėda kol kas neturi visko šalia jūros kaip Palanga, bet miestas auga, tvarko parkus, manau, jeigu atsiras daugiau viešų erdvių ir paslaugų, kur galima praleisti laisvalaikį kitaip, tada mes tapsime labiau lankomu miestu net ir per žiemos šventes“, – teigė R. Savickienė.