Klaipėdiečiams – padėka už „Banginuką“

Klaipėdiečiams – padėka už „Banginuką“

2025-10-09 14:00 diena.lt inf.

Klaipėdos universitete lankęsi Birštono savivaldybės vadovė bei kurorto muziejaus direktorius padėkojo mokslininkams už profesionalius paieškos ir identifikavimo darbus, kurių metu Nemune, ties Birštono piliakalniu, aptikta ir identifikuota tarpukario skulptūra-fontanas „Banginukas“.

Radinys: KU mokslininkai Nemune, ties Birštono piliakalniu, aptiko ir identifikavo tarpukario skulptūrą-fontaną „Banginukas“.
Radinys: KU mokslininkai Nemune, ties Birštono piliakalniu, aptiko ir identifikavo tarpukario skulptūrą-fontaną „Banginukas“. / Birštono muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų rinkinių nuotr.

Rugsėjo viduryje, vykdant povandeninius tyrimus Nemune ties Birštono piliakalniu, Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės Elenos Pranckėnaitės vadovaujama archeologų komanda po dumblo sluoksniu aptiko slypintį betoninės skulptūros korpusą.

Paaiškėjo, kad tai – tarpukario skulptūra-fontanas Birštono „Banginukas“, kurortui ir Lietuvos kultūros paveldui reikšmingas objektas, ilgus dešimtmečius laikytas prarastu.

Skulptūra gali sverti apie aštuonias tonas, tad svarstoma, ką daryti toliau.

KU viešėję Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius su universiteto atstovais diskutavo, kokį moksliškai pagrįstą sprendimą priimti, išsaugant objekto vertę ir jam nepakenkiant.

Aptarti du variantai: skulptūrą iškelti ir eksponuoti sausumoje arba palikti esamoje vietoje vandenyje, užtikrinant apsaugą ir visuomenei prieinamą bei patrauklų sprendimą.

Archeologas, profesorius emeritas Vladas Žulkus pasidalijo povandeninės archeologijos patirtimi ir patarimais. Jis teigė, kad be sudėtingų konservavimo priemonių iškelti objektai nyksta, todėl būtina atsakingai įvertinti rizikas, išlaidas ir naudą.

Birštono atstovai akcentavo, kad visuomenėje prasidėjusios diskusijos – ar „Banginuką“ kelti, ar palikti vandenyje, tik patvirtina šio simbolio svarbą miesto tapatybei ir Lietuvos kultūros istorijai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra