Klaipėdoje – Anikės sugrįžimo jubiliejus | Diena.lt

KLAIPĖDOJE – ANIKĖS SUGRĮŽIMO JUBILIEJUS

Lygiai prieš 30 metų atkurtas istorinis teisingumas. Klaipėdoje į Teatro aikštę sugrąžinta legendinio čia gimusio poeto Simono Dacho mūzos – Anikės iš Taravos skulptūra. Tai buvo pirmasis laisvėjančios Lietuvos ženklas uostamiestyje.

Visa ko pradžia buvo žurnalisto, fotografo ir leidėjo, buvusio dienraščio "Klaipėda" vadovo Antano Stanevičiaus interviu su Radvilų ainiu.

Buvo 1988-ieji. Anot A.Stanevičiaus, laisvės dvasia kažkur jau pleveno, bet visa, kas vokiška, Klaipėdoje vis dar buvo nepageidaujama.

"Klaipėdietis architektas Saulius Manomaitis prasitarė, kad yra atvažiavęs toks vokietis, kuris norėtų atstatyti buvusį paminklą Teatro aikštėje, bet jo niekas nepriima, į laiškus Vykdomajame komitete niekas nereaguoja. Aš tuo metu buvau pagrindinio miesto laikraščio redaktorius, pasakiau jam, kad atvestų svečią pas mane pašnekėti", – prisiminė A.Stanevičius.

Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) pilietis Heinzas Radziwillas pasirodė dienraščio redakcijoje.

Beje, jis – garsiųjų Lietuvos didikų Radvilų palikuonis iš Biržų, jo protėviai dėl religinio persekiojimo iš Lietuvos pasitraukė į Prūsiją.

"Interviu su juo nusprendžiau rašyti pats, kad Vykdomajame komitete nekiltų klausimų. Straipsnis "Ar sugrįš "Onutė iš Taravos?" pasirodė 1988 m. gegužės 25 d. Laikraštyje buvo tokia rubrika "Pasvarstykime kartu", ir pasipylė skaitytojų atsakymai, kad būtina atstatyti skulptūrą. Aš, naudodamasis tarnybine padėtimi, visus tuos laiškus išspausdinau. Būčiau atspausdinęs ir kitokią nuomonę, bet kitokios nebuvo", – tikino A.Stanevičius.

Netrukus Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys (1929–2006) sutarė su H.Radziwillu, kad klaipėdiečiai parengs Teatro aikštę, atstatys buvusį fontaną ir postamentą, o VFR kultūrininkai atkurs skulptūrą, kurios tebuvo tik fotografijos.

Vokiečiai skulptūrą buvo pasiryžę atkurti iš nuotraukų, tai buvo gana rizikinga, tačiau kažkokiame sendaikčių turguje pavyko aptikti sprindžio dydžio skulptūros modelį.

Klaipėdoje skulptūra atidengta 1989 m. lapkričio 18-ąją. Po geležinę uždangą simbolizuojančios Berlyno sienos griūties praėjo vos 9 dienos, o iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo likę 4 mėnesiai.

GALERIJA

  • Sugrįžimas: lygiai prieš 30 metų Teatro aikštėje ant postamento užkelta garsiosios skulptūrėlės „Taravos Anikė“ kopija.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

šiur

Nespėjot. Yra tikra Radvilaitė. Iš Radvilų Rudųjų. Tiesioginė ir vienintelė paveldėtoja. Dovanos iš VFR - žinoma, miela. Gal dar pamalonins - artėja šv. Kalėdos. Vaikai mieste šokoladukų laukia...

satrebla

eikit geriau senamiescio sienu lopyt...o tai jau visai...dziungles...herojai

P.S.

-..1961–1969 m. LKP Klaipėdos miesto komiteto sekretorius ideologijai. 1964 m. baigė VU Ekonomikos fakultetą. 1969–1990 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1971 m. kandidatas į LKP CK narius, nuo 1989 m. LKP CK narys. 1985–1990 m. LSSR AT Prezidiumo narys. [1] 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras, Savivaldybių reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas. [2] 1990–1995 m. Klaipėdos miesto tarybos deputatas. 1993–1999 m. Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis specialistas, Martyno Mažvydo paminklo organizacinio komiteto pirmininkas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus konsultantas. 1995–1997 m., 1997–2000 m. ir 2000–2001 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. [3][4] 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, 1995–1998 m. Lietuvos liberalų sąjungos, 1999–2001 m. Lietuvos centro sąjungos narys. Žmona Eugenija, sūnūs Vytautas ir Artūras. Palaidotas Lėbartų kapinėse. [5]
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS