KLAIPĖDOJE SUSPROGDINTAS JUOZAPAS PALIAKAS. SUTRYPTA GARBĖ

Prieš 12 metų galingas sprogmuo mirtinai sužalojo Klaipėdos rajono politiką ir verslininką Juozapą Paliaką. Pagal oficialią versiją jis pripažintas neatsargiu savižudžiu. Tačiau ir šiandien dar neišsklaidytos abejonės, kad tikrasis žudikas pasislėpė Rusijoje, o nusikaltimo užsakovai tebegyvena Lietuvoje.

Prieš 12 metų galingas sprogmuo mirtinai sužalojo Klaipėdos rajono politiką ir verslininką Juozapą Paliaką. Pagal oficialią versiją jis pripažintas neatsargiu savižudžiu. Tačiau ir šiandien dar neišsklaidytos abejonės, kad tikrasis žudikas pasislėpė Rusijoje, o nusikaltimo užsakovai tebegyvena Lietuvoje.

Netikėta išpažintis

J.Paliako mirties aplinkybės ir praėjus keliolikai metų po jo žūties ramybės neduoda ne tik šeimai, bet ir kai kuriems pareigūnams, kurie tyrė šią bylą.

Vieno jų pasiteiravus, ar tai išties galėjo būti nelaimingas atsitikimas, jis net neabejodamas atsakė: tikrai ne.

"Kodėl jūs apie tai rašote? Vėl atnaujins tyrimą, atsidursime nepavydėtinoje situacijoje. Žmogaus juk nebėra. Jo mirtis slegia mūsų sąžinę, nespėjome visko padaryti, kaip reikiant. Žudikas pabėgo iš Lietuvos, ir neliko tiesioginių įkalčių. Jo susigrąžinti praktiškai neįmanoma, užsakovai nenubausti. Visuomenei pateikta priimtina versija, šeima palikta su savo tragedija", – pripažino pareigūnas.

Ekspertai ištyrė sprogmenų sudėtį, išsiaiškino asmenis, kas pagamino ir pardavė tuos sprogmenis. Žinoma ir tai, kad sprogmuo buvo detonuotas per atstumą, kai šis atsidūrė J.Paliako rankose.

Tačiau esą nusikaltimas nesusijęs su politika, tai – verslo reikalai.

Tiki savo išvadomis

Vis dėlto buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Aidas Mažeika, praėjus daugiau nei 12 metų nuo J.Paliako mirties, dienraščiui teigė, kad galutinė išvada, jog žuvusysis pats užsakė sprogmenį ir žuvo nuo jo, nekelia jokių abejonių.

"Nuoširdžiai sakau: man nebuvo nė menkiausios abejonės. Aš operatyvines bylas varčiau, ten viskas taip gražiai dėliojosi, kad nė menkiausios abejonės nekyla dėl visų aplinkybių. Kryptis jau buvo žinoma po visų tų įvykių ir ja buvo kryptingai einama, kol prieita iki šitos logiškos pabaigos", – tvirtino A.Mažeika.

"Jis gi paprašė pagaminti sprogmenį, kad ažiotažą sukeltų ir dar paklausė to žmogaus, kuris pagamino: kur čia geriau pasprogdinti, kad išgarsėtų, kad būtų atkreiptas dėmesys. Tai tas sprogmens gamintojas jam pasiūlė, kad ten, kur mažiau bus nuostolių", – teigė buvęs prokuroras.

Liudytojai, kurie tikino, kad J.Paliakas užsisakė sprogmenį, pareigūnams esą nesukėlė abejonių.

A.Mažeikos pasiteiravus, ar galėjo būti, kad pareigūnus kažkas sąmoningai suklaidino ir jie iš pat pradžių vykdė tyrimą ne ta kryptimi, buvęs prokuroras atsakė: "Tai buvo materialūs daiktai, kurie negalėjo kitur nei nukreipti, nei atkreipti, nei perkreipti. Negaliu atskleisti operatyvinio tyrimo detalių, bet tai – objektyvūs įrodymai, kurių nelabai suklastosi".

Rado atpirkimo ožį?

Įsidėmėtina tai, kad praėjus dvejiems metams po J.Paliako žūties buvo teisiamas klaipėdietis, buvęs Afganistano karo dalyvis K.

Jis pripažintas kaltu gaminęs ir pardavinėjęs sprogmenis, sprogdinęs ir sukėlęs aplinkiniams pavojų. Teisme vyras tikino, kad su politiko žūtimi jis niekaip nesusijęs.

Kai pareigūnai pradėjo jį kaltinti pagaminus ir pardavus sprogmenį politikui J.Paliakui, K. laikėsi savo pozicijos: "Man nėra taip svarbu, kiek metų teks kalėti, svarbiau įrodyti savo tiesą – aš nekaltas, visas kaltinimas paremtas spėjimais ir gandais".

Afganistane kovojęs vyras puikiai nusimanė apie ginklus, šaudmenis bei sprogmenis. Jo bute ir garaže kratos metu rastas visas arsenalas.

K. dar teisme žadėjo jo neapšmeižusiems žurnalistams papasakoti tikrąją tiesą apie tikruosius sprogdintojus.
Tačiau kol kas tyli ir jis.

Siekė sumenkinti reputaciją?

Žurnalistinio tyrimo metu "Klaipėda" apklausė žmones, kurie tada vienaip ar kitaip buvo susiję su J.Paliaku.

Jo bičiuliai ar kolegos tikino, kad per pirmines apklausas ir vėliau juto pareigūnų spaudimą, kad liudytojai pripažintų, jog J.Paliakas domėjosi ne tik šaunamaisiais ginklais, bet ir sprogmenims.

Kai kurie dienraščio apklaustieji tikino, kad tuo veikiausiai buvo siekiama pasėti abejones, jog velionis nebuvo padorus, sąžiningas žmogus.

Sprogimas įvyko 14.25 val. Raudonojo Kryžiaus ligoninės reanimacijos palatoje J.Paliakas mirė praėjus maždaug valandai po sprogimo.

Netgi to, kokie buvo paskutinieji mirtinai sužeisto J.Paliako žodžiai, irgi liko dvi versijos.

Gydytojas, prie kurio mirė J.Paliakas, perdavė našlei, jog paskutinieji jos vyro žodžiai buvo skirti žmonai, kad ši saugotų vaikus.

Prokuroras, tada apklausęs 20-metį studentą žuvusiojo sūnų Imantą, baigiantis pokalbiui, jaunuolio lyg tarp kitko paklausė: "Ar žinai, ką prieš mirtį pasakė tavo tėvas? Py...iec. Tai buvo jo paskutinis žodis".

Kodėl žuvusiojo sūnui reikėjo tai pasakyti? Gal tai tam tikras spaudimo būdas, gal siekis priversti jį suabejoti tėvo reputacija?

Kratos be rezultatų

Pirmoji krata J.Paliako šeimos namuose Veiviržėnuose buvo atlikta dar patį žūties vakarą, apie 22 val.

"Ieškojo ir esą buvusių sprogmenų likučių. Bet jų nerado nei namuose, nei automobilyje. Paėmė mašinos kilimėlius, ėmė mėginius. Pas mus namuose kratą darė kelis kartus, paskutinį sykį – gal kokie 8 žmonės su šunims, mus visus išvarė, ir kažko ieškojo, nežinau, ar rado", – daugiau nei 12 metų senumo įvykius prisiminė Imantas.

"Mano tėvas buvo medžiotojas, turėjo ginklų, domėjosi jais, bet būdavo ypač atsargus elgdamasis su jais. Ir kai bandoma įrodyti, kad jis užsisakė sprogmenį, jį nešėsi ir susisprogdino per neatsargumą, tai tolygu absurdiškai versijai, kaip kad ir saugumo pareigūno Vytauto Pociūno iškritimas pro langą", – savo nuostatos lig šiol laikosi J.Paliako sūnus.

Šeima prašė atnaujinti bylą, tačiau nesėkmingai.

Benamis liudytojas dingo

Prieš žūtį J.Paliakas ir jo verslo partneris Vytautas Zigmantas (mirė prieš trejus su puse metų) konfliktavo su uostamiesčio verslininkais broliais S.

Esą kaip tik tuo metu ir sumanyta inscenizuoti pasikėsinimą bei parodyti, kokie pavojingi konkurentai.

"Po sprogimo įvykio vietoje rasta vyriškos rankinės rankena. Tėvas tokio daikto niekada neturėjo. Kitas dalykas – po sprogimo mašina rasta įjungtu varikliu, atviromis durimis. Tėvas tikrai ne toks žmogus, kad būtų palikęs automobilį taip neatsakingai, juolab turint galvoje, kad netoli įvykio vietos buvo abejotinos reputacijos parkelis, kur nuolat slankiojo visokie valkatos. Galbūt jis, pamatęs, kad kas nors mėtosi, nuėjo pakelti", – svarstė I.Paliakas.

Buvo dar vienas svarbus asmuo, bene vienintelis žinomas to įvykio liudytojas – benamis, tačiau jis mįslingomis aplinkybėmis dingo ir vėliau byloje apie jį jokios informacijos neliko.

Mirties dieną dalijo knygas

Buvusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė kartu su J.Paliaku dirbo apskrities administracijoje. Tada K.Vintilaitė vadovavo Apskrities administracijos Teisės departamentui.

"Mano prisiminimai apie J.Paliaką, kai jis dirbo apskrityje, patys geriausi. Tiek vertinant jo asmenines, tiek dalykines savybes, tiek erudiciją. Absoliučiai bet kuris darbuotojas, nuo žemiausio personalo iki aukščiausio rango, sulaukdavo vienodo jo dėmesio. Jokios agresijos požymių jo kalbose, veiksmuose niekada nepastebėjau nė šešėlio", – prisiminė K.Vintilaitė.

Ji pasakojo, kad tą dieną, kai žuvo, jis vežiojo ir bičiuliams dalijo vienos Klaipėdos rajono poetės knygas.

"Neįtikėtina, kad šis žmogus savo automobilyje vienu metu vežiojosi poezijos knygas ir bombą", – stebėjosi žuvusį politiką gerai pažinojusi kolegė.

Kaupė informaciją apie politikus

J.Paliakas kaupė įvairiausio pobūdžio dokumentus, kurie galėjo būti nepalankūs tam tikriems verslininkams ir politikams.

Galimas dalykas, jog po kratų į teisėsaugos rankas pakliuvo ilgą laiką J.Paliako rinkta informacija apie galimą korupciją, pinigų plovimą, nelegalų atskirų politikų bei politinių partijų finansavimą.

J.Paliaką artimai pažinoję bičiuliai teigė, kad jį buvo apėmusi savotiška informacijos rinkimo manija.
Prieš mirtį J.Paliakas glaudžiai bendravo su Valstybės saugumo departamento, taip pat aukščiausio rango Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais.

Kam buvo naudinga J.Paliako mirtis? Neatmetama tikimybė, kad suinteresuoti asmenys ligi šiol eina aukštas pareigas ir labai nenorėtų, jog kas nors aiškintųsi tiesą.
Akivaizdu, kad gatvėje numestas sprogmuo, kurį paėmė J.Paliakas, nebuvo atsitiktinai kažkieno pamestas.

Turėjo priešininkų. Ir ne vieną

J.Paliakas nebuvo labai parankus ir socialdemokratų partijoje, kurios narys buvo.

Tai liudija ir faktas, kad kai tuometėje vyriausybėje sutarta J.Paliaką skirti Klaipėdos apskrities viršininku, į tą postą netikėtai buvo paskirtas Jurgis Aušra, o J.Paliakas tapo jo pavaduotoju.

Kodėl? Kai kurie žinantieji tikino, jog tai galėjo būti vidinių partijos klanų kova dėl favoritų arba kai kurių partinių baimė, jog J.Paliakas gali būti kliūtis tam tikriems ne visai legaliems sumanymams.

Kažkada J.Paliakas buvo Socialdemokratų partijos etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Partijoje tai – gana svarbus postas. Tam tikrų susidūrimų su kai kuriais partijos kolegomis anuomet esą irgi būta.

Teigiama, esą prieš 1996 m. rinkimus į Seimą, po partijos suvažiavimo, sąraše J.Paliakas kolegų buvo reitinguotas pakankamai aukštoje pozicijoje. Tačiau oficialiame sąraše, kuris buvo pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), jau buvo gerokai nusmukęs žemyn.

Visi tie pakeitimai atsirado po partijos suvažiavimo, tai yra korektūra buvo atlikta nelegaliai, nes pagal partijos statutą, sąrašas VRK turėjo būti perduotas toks, koks patvirtintas suvažiavime. Jei J.Paliakas būtų apskundęs šitą veiksmą, partija veikiausiai galėjo netekti teisės dalyvauti rinkimuose.

Esą klastotė paaiškėjo, ir kai kurie partijos bičiuliai skambino J.Paliakui, prašydami nedaryti "staigių judesių".

Komisija nieko nerado

Po rezonansinės politiko žūties 2002 m. sausio 25 d. Seime buvo suburta Laikinoji komisija J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti.

Komisijai pavesta susipažinti su teisėsaugos institucijų veikla, tiriant J.Paliako žūties aplinkybes, išaiškinti, kas trukdo šio nusikaltimo operatyviam ir rezultatyviam tyrimui, taip pat užkirsti kelią politinėms spekuliacijoms šio tyrimo tema.

Komisijos nariai siekė išaiškinti, ar J.Paliako visuomeninė ir politinė veikla nebuvo jo nužudymo priežastis.

Laikinajai tyrimo komisijai buvo pateikta J.Paliako surinkta medžiaga apie naftos gavybos įmonių veiklą ir jų privatizavimą Klaipėdos apskrityje. Aiškintasi, ar J.Paliakas buvo nužudytas būtent dėl domėjimosi naftos verslu.

Tačiau tai pagrindžiančių faktų esą nesurasta.

Tada buvo iškeltos ir tiriamos kelios įvykio versijos, kad J.Paliakas nužudytas dėl jo visuomeninės veiklos, iš keršto, susijusio su verslo reikalais, dėl turėtų skolų, kad žuvo, pats nešdamas ir neatsargiai elgdamasis su sprogmeniu.

Lygiai po metų Seimo laikinoji komisija paskelbė, jog neturi pagrindo abejoti tyrimą atlikusios Generalinės prokuratūros išvada, kad J.Paliakas buvo mirtinai sužalotas paties nešamo savadarbio sprogstamojo užtaiso savaiminio sprogimo.

Taip pat nenustatyta, kad J.Paliako žūties ir jos aplinkybių tyrimui turėjo įtakos politinės, visuomeninės ar kitokios suinteresuotos grupės ar asmenys.

Baudžiamosios bylos parengtinio tardymo metu esą paaiškėjo, kad J.Paliakas nutarė imituoti pasikėsinimą į savo gyvybę, todėl įsigijo savadarbį sprogstamąjį įtaisą.
2001 m. gruodžio 18 d. J.Paliakui benešant šį sprogstamąjį įtaisą, įvyko savaiminis sprogimas, kuris mirtinai sužalojo jį patį.

Todėl baudžiamoji byla dėl nužudymo nutraukta.

Biografijos faktai:

J.Paliakas – agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas. Gimė 1958 m. sausio 31 d. Kvėdarnoje, Šilalės rajone.

1981 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, mokslinis agronomas.

1983–1990 m. "Veiviržos" kolūkio pirmininkas.

1990–1995 m. Klaipėdos rajono tarybos pirmininkas.

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus narys, LSDP tarybos narys, Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas.

1985–1995 m. Klaipėdos tarybos deputatas, 1995–2001 m. Klaipėdos raj. savivaldybės tarybos narys (LDDP sąraše).

1995–1997 m. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas.

1998 m. bendrovės "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija" gen. direktorius.

Su verslo partneriais Pranciškumi Jurgučiu ir V.Zigmantu buvo įkūręs kelias įmones, užsiiminėjo verslu.

Žuvo Klaipėdoje 2001 m. gruodžio 18 d.