„Klaipėdos“ dienraštis minės 75 metų jubiliejų: laikraštyje – klaipėdiečių godos | Diena.lt

"KLAIPĖDOS" DIENRAŠTIS MINĖS 75 METŲ JUBILIEJŲ: LAIKRAŠTYJE – KLAIPĖDIEČIŲ GODOS

"Klaipėdos" dienraštis šį lapkritį minės savo 75 metų veiklos sukaktį. Leidinys, kaip ir pats Klaipėdos miestas, keitėsi priklausomai nuo istorinės epochos. Kito tiek jo pavadinimas, tiek ir turinys. Tačiau visą laiką jame atsirasdavo vietos miestiečių gyvenimui, jų tarpusavio santykiams ir problemoms, kurios šiandieniniams skaitytojams galbūt net sunkiai suvokiamos.

Aplinkosauga – paskiausiai

Tie, kurie nuolat kartoja, kad tarybiniais laikais Klaipėdoje buvo švariau, kad aplinkos niekas neteršė ir visi maitinomės tik sveikais produktais, vertėtų pavartyti 7-ojo dešimtmečio "Tarybinę Klaipėdą".

Į to meto laikraštį žinutę "Kuo pasipiktino žvejai" atsiuntęs Darbo žmonių deputatų tarybos deputatas A. Semionovas vargiai įtarė, kad po kokių 40–50 metų šia savo replika diskredituos sovietinę sistemą, kurios požiūris į aplinkosaugą visada buvo kone paskutinėje vietoje.

Miesto pramonės kombinato darbininkas K. Valinskas parėjo namo (Kapsuko 5) piktas. Kad pakeltų nuotaiką, jis ėmė vaikyti ir mušti kates. "Kovos lauke" krito katinas, priklausęs kaimynei Melnikovai.

"Gegužės 2 d. aš sėdėjau su meškere Dangės pakrantėje, kaip tik prieš elektrinę. Šalia manęs buvo dar keletas žvejų mėgėjų. Staiga 20 valandą 45 minutės iš elektrinės vandens nutekamojo vamzdžio ėmė leisti chlorkalkių skiedinį ir tokį kiekį, kad visas vanduo upėje pasidarė baltas, kaip pienas. Po kelių minučių paviršiuje ėmė plaukioti daugybė negyvų smulkių žuvelių. Kyla klausimas, kas davė teisę elektrinės vadovams nuodyti žuvis upėje? Kiekvienas, kas tuo metu buvo pakrantėje ir matė tą gėdingą vaizdą, pasipiktino iki sielos gelmių", – rašė žvejoti mėgstantis deputatas (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Amžina kačių problema

Gyvūnų mylėtojų ir jų priešininkų karas uostamiestyje, regis, vyko visada.

"Tarybinėje Klaipėdoje" fiksuota štai tokia istorija, kurią skaitytojams papasakojo namų valdybos Nr. 3 draugiškojo teismo pirmininkas Č. Januškevičius.

"Miesto pramonės kombinato darbininkas K. Valinskas parėjo namo (Kapsuko 5) piktas. Kad pakeltų nuotaiką, jis ėmė vaikyti ir mušti kates. "Kovos lauke" krito katinas, priklausęs kaimynei Melnikovai. Ji negalėjo pakelti skriaudos ir lazda prikūlė Valinską. Ir štai du suaugę žmonės stovi prieš namų valdybos Nr. 3 draugišką teismą. "Kačių byla" (taip vadina ją gyventojai), kuri neverta nė sugedusio kiaušinio, padarė kaimynus vos ne priešais", – rašė draugiškojo teismo pirmininkas.

Tiesa, šiame trumpame rašinyje apie žiaurų elgesį su gyvūnais nekalbama.

Tada tokios mados nebuvo, apgailestaujama tik, kad dėl tokio nieko, kaip užmuštas katinas, susipyko kaimynai.

Vaikų auklėjimo klausimu

Dar viena opi visų laikų problema – vaikų auklėjimas. Tokia M. Kasnauskienė, prisistačiusi Miesto liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi (būtent – inspektoriumi), į "Tarybinę Klaipėdą" atsiuntė savo rašinėlį "Vaikų auklėjimu pasirūpinta".

"Miesto laikraščio skaitytojai jau žino apie giruliškį A. Šimkų, kuris neteisingai auklėjo savo vaikus, trukdė mokyklai ruošti moksleivius Antanuką ir Jonuką tikrais tarybiniais piliečiais. A. Šimkui buvo iškelta byla. Liaudies teismas ją išnagrinėjęs nusprendė, kad A. Šimkui negalima toliau patikėti vaikų, todėl sūnūs Antanukas ir Jonukas perduoti valstybei auklėti", – pasidžiaugė M. Kasnauskienė.

Priežastys, kodėl iš šeimos paėmė vaikus ir atidavė juos į internatą, nekonkretizuotos, jei tėvas būtų buvęs girtuoklis, tai būtų buvę ir akcentuota, nes alkoholizmo klausimu to meto laikraštyje rašyta atvirai.

Čia gi įvardyta tik, kad tėvas trukdė vaikus ruošti mokyklai "tikrais tarybiniais piliečiais". Ar tai reiškia, kad nesutiko, kad jo sūnūs taptų spaliukais ar pionieriais?

Bet kuriuo atveju tai šiandieniniams žmonėms  sunkiai suvokiama, tačiau viso to anų laikų siaubo liudijimas liko seniausiame miesto laikraštyje.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

To Yonas

Eik tik iš čia.Klaipėda vienintelis laikraštis,kurio kalba nepriekaištinga,pažiūrėk kas kitur darosi.

jonas

Gal 75 metų jubiliejaus proga laikraštis išmoks nepriekaištingai kalbėti lietuviškai? Gal ir užsienietiškas pavardes pirmiausiai galėsime perskaityti lietuviškai, o paskui skliausteliuose "originalo kalba"?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS