Konfliktai, vagystės, smurtas, chuliganizmas – į tokias situacijas nuolat įsivelia kai kurie globos namuose gyvenantys vaikai. Uostamiesčio specialistai svarstė, ką daryti, kad panašūs atvejai nesikartotų.

Blogi ne visi vaikai

Padiskutuoti apie problemas, kurias sukelia globos namuose gyvenantys vaikai, ir kaip pagerinti situaciją, specialistus pakvietė miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pasitarime dalyvavo Klaipėdos savivaldybės, globos namų, teisėtvarkos institucijų, mokyklų, kuriose mokosi tokie vaikai, atstovai.

"Globos namų auklėtiniai dažnai įsivelia į konfliktines situacijas. Apie jas rašoma policijos suvestinėse. Suprantu, kad padėtis – sudėtinga, kai kalbama apie vaikus, kurie veikiausiai turi socializacijos, sveikatos problemų. Šiandien nepakeisime nei įstatymų, nei tvarkų, tačiau jei neieškosime sprendimų, bus dar daugiau rūpesčių", – tvirtino meras.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės nuovados specialistė Jūratė Lečienė teigė, kad vien pietinėje miesto dalyje pernai gauta 114 pranešimų dėl į globos namus negrįžusių vaikų. Užfiksuoti keturi vagystės atvejai, penkis kartus sukeltas fizinis skausmas, du kartus kreiptasi dėl sugadinto turto. Dažnai nuo vaikų nukenčia patys globėjai, bendraamžiai.

"Tikrai ne visi vaikai globos namuose yra blogi. Tačiau yra keletas, kurie kelia rūpesčių", – tvirtino pareigūnė.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Virginija Kazakauskienė pasakojo, kad ši komisija sukurta padėti vaikui.

Joje svarstomi visi probleminiai atvejai, kurie pasiekia teisėsaugą. V.Kazakauskienė atkreipė dėmesį, kad panašių rūpesčių kelia ne tik vaikų globos namuose gyvenantys vaikai. Pernai komisija bandė padėti 37 vaikams: 14 – iš globos namų, 12 – iš socialinės rizikos šeimų, 11 – iš padorių šeimų.

"Į globos namuose gyvenančius vaikus reikia žiūrėti, kaip į aukas. Netekus tėvų, jiems pradeda slysti žemė iš po kojų ir šie pradeda maištauti. Ypač paauglystėje. Vaikas gali eiti ir peiliais švaistytis, nes nebeturi atramos –  nei tėvo, nei mamos", – pasakojo pavaduotoja.

Centras pakeitė gyvenimą

Anot V.Kazakauskienės, kai kurie vaikai turi intelekto nukrypimų, kitų sutrikimų. Negalima tikėtis, kad jis elgsis taip pat, kaip sveikieji.

"Turime žinoti, kad tai kitoks vaikas, ir teikti jam pagalbą", – pabrėžė pavaduotoja.

V.Kazakauskienės teigimu, dirbant su tokiais vaikais trūksta gerų specialistų. Ypač – kalbant apie psichoterapiją.

Rūpesčių dėl kai kurių vaikų iš globos namų kyla ir mokyklose, kurias šie lanko. Jie ne tik nenori patys mokytis, bet ir trukdo kitiems mokiniams. Pastarųjų tėvai reikalauja, kad probleminiai vaikai būtų pašalinti iš mokyklos.

"Žinoma, tokie vaikai galėtų mokytis ir namuose, tačiau tada negalėtų įgyti socializacijos įgūdžių. Jie turi išmokti gyventi tarp žmonių", – tvirtino pavaduotoja.

V.Kazakauskienė pastebėjo, kad yra atvejų, kur specialistai nuleido rankas: "Lieka tik vaiką išvežti į socializacijos centrą".

Pasitarimo dalyviai teigė, kad  neretai socializacijos centrai pakeičia probleminių vaikų gyvenimus, jie įsitvirtina, sukuria šeimas.

Tačiau yra ir priešingų situacijų. Iš minėtos vietos grįžę vaikai vėl patenka į tą pačią aplinką, grįžta prie senosios veiklos ir dar turi "štampą".

Dažnai būna bejėgiai

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Gelažnikienė tvirtino, kad tarnyba žino kiekvieną vaiką, gyvenantį globos namuose.

"Nuolat su jais bendraujame, svarstome, kaip galėtume padėti. Kai kurie vaikai turi psichikos, intelekto, emocinių sutrikimų. Jiems rasti pagalbą labai sunku. Nėra specialistų, kurie realiai ją galėtų suteikti. Gal reikėtų kurti specialią įstaigą, kuri tai darytų", – svarstė pavaduotoja.

Klaipėdos vaikų globos namų "Smiltelė" direktorė Vida Petraitienė tvirtino, kad statistika tikrai nėra džiuginanti, tačiau atkreipė dėmesį, jog paskutiniais metais, nors vaikų, kurie pakliūva į globos namus, skaičius mažėja, jie ateina vyresni, dažniausiai iš socialinės rizikos šeimų.

"Vaikais ten niekas nesirūpina, mes juos turime išmokyti gyventi. Neturime stebuklingos lazdelės, kad pamojus ja vaikas pasikeistų. Tačiau stengiamės atlikti funkcijas, kad vaikas lankytų mokyklą, socializuotųsi. Neretai tai sunkiai pasiekiamas dalykas. Nesakau, kad visi vaikai yra tokie. Tačiau keletas – tikrai. Jiems niekas neįdomu", – pasakojo direktorė.

Pasitarimo metu pastebėta, kad vaikai turi per daug laisvės.

"Net nekiltų mintis, kad vaikas gali palikti globos namus, tačiau taip yra. Išeina, o mes paskui ieškome po visus šiukšlynus. Vaikų laisvė nėra ribojama. Todėl pasitaiko atvejų, kad jie išeina, o paskui kviečia policiją kaip taksi, kad parvežtų namo", – dėstė dalyviai.

J.Lečienė tvirtino, kad nepilnamečiams už nusižengimus reikėtų griežtinti atsakomybę.

"Dabar galima bausti visus, išskyrus nusikaltusius vaikus. Reikėtų keisti šią nuostatą. Dabar baudžiamoji atsakomybė prasideda nuo 14 metų", – teigė pareigūnė.