Šiemet Skulptūrų parke buvo kur kas daugiau policijos, dirbo karo policininkai, mat šįkart renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Inga Ruginienė bei kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Atskiroje palapinėje nuo žvarbos slėpėsi Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai.
Virš susirinkusiųjų plevėsavo Lietuvos ir Mažosios Lietuvos trispalvės. Darnios karių rikiuotės suteikė minėjimui iškilmingumo, organizatoriai dalijo žmonėms vėliavėles.
Garbės rikiuotės karių raportą priėmė premjerė. I. Ruginienei buvo suteikta kalbėti pirmai. Trumpoje kalboje ji minėjo susižavėjimą prieš daugiau nei šimtmetį čia vykusiais įvykiais, nulėmusiais Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.
Kultūros ministrė daugiau kalbėjo apie 1923 metų sausio įvykius Klaipėdoje bei jų reikšmę Lietuvos valstybei ir linkėjo, kad ši diena taptų prasmingų susitelkimų, pagarbos istorijai ir pasitikėjimo ateitimi ženklu.
Miesto meras Arvydas Vaitkus priminė, kad neseniai prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ buvo perlaidoti 1923 metų sausio įvykių vadas Jonas Polovinskas-Budrys ir jo žmona Regina.
„Džiaugiuosi, kad tokios istorinės šventės parodo jaunajai kartai, kaip reikia mylėti savo tėvynę ir kurti ją dar geresnę. Ačiū, kad šiandien čia esame visi kartu ne susiskaldę, o susivieniję. Šiandien yra gera proga kurti Tėvynę tokią, apie kokią svajojo sukilėliai 1923 metais“, – kalbėjo miesto meras.
Minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos dieną kalbėjo ir lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė. Jos pasisakymas buvo tiesus ir atviras.
Primindama Klaipėdos krašto išskirtinumą, ji akcentavo būtinybę jį saugoti, juolab kad didžioji dauguma senųjų gyventojų iš savo namų buvo išvaryti. Todėl ypač svarbu saugoti ir puoselėti tai, kas išliko.
Klaipėdiečiams ypač svarbūs Centrinio pašto išsaugojimo bei Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimai. Būtent tai miestiečių šiandien buvo minima ne kartą.
Renginio pabaigoje paminklas pasipuošė gyvų gėlių puokštėmis, dauguma jų – Lietuvos trispalvės spalvų.
Naujausi komentarai