KLAIPĖDOS MERAS PAAIŠKINO, KODĖL PO LIŪTIES MIESTE KYLA POTVYNIAI

Klaipėdą antradienį nuplovė intensyvi liūtis, buvo apsemtos kai kurios gatvės, dalis – sunkiai pravažiuojamos, kiemuose buvo užpilti automobiliai. Liūtis smarkiausiai smogė pietinei uostamiesčio daliai. Krušos ledėkų ir tvinstančių gatvių bei kiemų vaizdai užplūdo socialinius tinklus, tačiau potvynis buvo momentinis – truko neilgai. Taip atsitiko, nes per trumpą laiką iškrito didelis kiekis lietaus, kuris kai kur nespėjo susigerti.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasakojo, kad šienaujant miesto gatves, skverus, prie gatvių esančius žaliuosius plotus, ne viskas buvo tinkamai surinkta. 

„Mulčiavimo būdu nupjauta žolė nebuvo surinkta, pakilus vandens lygiui visa žolė buvo nuplauta, ji pateko į groteles ir užkimštos grotelės tik dar labiau pakėlė vandenį“, – pasakojo A. Vaitkus. 

A. Vaitkus teigė, kad buvo į tai reaguota. „Antradienį pats važiavau per miestą, žiūrėjau, kokia yra situacija, ji mūsų netenkina. Urbanizaciniai procesai, kurie vyko mūsų valstybėje paskutinius 30 metų, plėtėsi miestai, atsirado daugiau kietų dangų, visa akvakultūra, visi vandenys, ypač dabar, kada yra gamtos pokyčiai, vietoje to, kad susigertų į kažkada buvusį žemės plotą kaip absorbcinį plotą, šiuo metu greituoju būdu patenka į lietaus nuotekas“, – nurodė jis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klaipėdos meras pabrėžė, kad visos valstybės nuotekos patenka į Klaipėdą ir Klaipėdos rajoną. 

„Toliau gyvenant tokiu ritmu ir miestuose dengiant kuo daugiau kietųjų dangų, problematika tik dar labiau išaugs. Labiausiai tą jaučia Klaipėdos miestas. Jis taip pat turi savo problemų ir jos tikrai neatsitiko vakar, užvakar, prieš metus ar du. Per paskutinius 34 metus, įgijus Nepriklausomybę, nemačiau investicijų, kurios būtų gerinančios lietaus nuotekų surinkimą ir šalinimą“, – aiškino A. Vaitkus. 

„Galiu pasakyti taip, kad prieš trejus metus perdavus „Klaipėdos vandenims“ administruoti visą lietaus nuotekų sistemą, net nėra aišku, kokios būsenos yra apie 50 proc. lietaus nuotekų vamzdynų“, – šnekėjo jis. 

Anot jo, yra vamzdynų, kurie yra aplūžę, vamzdžių diametrai neatitinka dabartinės situacijos. 

„Klaipėdos vandenys“ turi visus metus ir kalbame su jais apie tai, kaip gerinti lietaus nuotekų surinkimą, ypač po praeitų metų įvykusios audros, kada gavome labai didelį vandens debiutą. Kaip didinti vamzdyno tūrius, kokius nutiesti naujus vamzdynus ir hidrodinaminiai bandymai, modeliavimas, kurį daro „Klaipėdos vandenys“, labai aiškiai parodo situaciją. Ji yra labai prasta po geležinkelio viaduku, kuris yra Herkaus Manto gatvėje, ir pietinė miesto dalis, tai yra Mogiliovo, Statybininkų, Debreceno gatvėse. Šiose vietose artimiausiu metu „Klaipėdos vandenys“ savo planavimo dokumentuose turi nusimatę investicijas tiesiant naujus vamzdynus arba gerinant, didinant diametrus esamų vamzdynų“, – pasakojo Klaipėdos meras.