Uostamiesčio pedagogai prie rengiamo streiko neprisijungia. Toks apsisprendimas priimtas todėl, kad streiką derybų metu riboja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. Mokytojai neslepia, jog streikuoti stabdo ir grėsmė prieš šventes likti be dalies darbo užmokesčio.

Palaiko, bet neprisijungia

Klaipėdos švietimo įstaigų darbuotojai tvirtai apsisprendę neprisijungti prie šią savaitę streikuojančių Lietuvos švietimiečių.

Nors uostamiesčio mokytojai ir palaiko streikuojančiuosius, tačiau pabrėžia, jog šiuo metu streiko rengti neleidžia ir galiojantys Lietuvos įstatymai.

Mat jau nuo rugpjūčio pabaigos švietimiečių profesinės sąjungos su keliomis ministerijomis derasi dėl pateiktų reikalavimų įgyvendinimo. O kol vyksta derybos – streikai neleidžiami. Derybas, kurių metu jau pavyko pasiekti kai kurių susitarimų, planuojama tęsti iki ateinančių metų vasario.

Stebina streiko organizatorius

Vis dėlto, jeigu derybų rezultatas netenkins uostamiesčio pedagogų, šie tikina taip pat kilsiantys streikuoti.

Tiesa, pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkės Laimos Juknienės, uostamiesčio pedagogams nuostabą kelia ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko veiksmai.

„Mums nesuprantami kai kurie jo šaukiniai“, – situaciją apibūdino L.Juknienė.

Esą šis veikėjas, nors ir yra įtrauktas į derybinę grupę, nerimtai žiūri į jau kurį laiką besitęsiantį dialogą su vyriausybe. Uostamiesčio mokytojų vedlės teigimu, A.Navickas ne tik nereguliariai lanko posėdžius, bet ir nerodo nė menkiausios pagarbos pastariesiems: ateina ir išeina kada jam atrodo reikalinga.

Rezultatų jau pasiekta

L.Juknienės teigimu, derybinei grupei jau pavyko pasiekti kai kurių optimistiškai nuteikiančių rezultatų.

Nuo ateinančių metų planuojama didinti ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo užmokestį bei pradėti vykdyti švietimo įstaigų finansavimo reformą.

Nuo 2015-ųjų keturiose savivaldybėse bus praktikuojamas ne mokinio, o klasės krepšelio finansavimo modelis, visoje Lietuvoje jis galėtų įsigalioti nuo 2016-ųjų.

Stabdo pinigai

Nuo sostinėje streikuojančiųjų uostamiesčio pedagogus atitolina ir tikimybė, jog pasiryžus streikuoti didžiąsias metų šventes reikės sutikti su smarkiai mažesnėmis pajamomis, mat už tas dienas, kai vyksta streikas – mokytojai algos negauna.

Šie nuostoliai paprastai dengiami iš įsteigto streiko fondo. Šiuo metu Lietuvos streiko fonde sukaupta apie 100 tūkst. litų. Šios sumos pakaktų vienai streiko dienai.

„Organizuojant streiką reikia ir žmones parengti. Jie turi pasiryžti tam, jog negaus darbo užmokesčio“, – paaiškino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkė.

Duomenys – iškreipti

Nors šiuo metu skelbiama, kad streikuoja didelė dalis uostamiesčio mokyklų bei pabrėžiama, kad itin aktyviai prijungia ir klaipėdiečiai, L.Juknienė užtikrino, jog tokie duomenys – laužti iš piršto.

Pirmininkė patikino, jog anksčiau vykusiuose streikuose klaipėdiečiai iš tiesų dalyvavo itin aktyviai, tačiau šią savaitę organizuojamame tikrai nedalyvauja.

„Šio streiko poveikio nebus. Tam, kad iš tiesų būtų kažko pasiekta turi streikuoti bent pusė Lietuvos mokyklų ir iš jų ne po kelis mokytojus, o  didžioji dalis“, – paaiškino L.Juknienė.

Pašnekovės teigimu, streiko metu neturėtų dirbti nė viena streikuojanti švietimo įstaiga. Tai sukeltų nepatogumų, tačiau tuo pat metu duotų ir vaisių.