Teismuose baigėsi dar vienas ginčas tarp bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir uosto teritorijų valdytojų.

Teismuose baigėsi dar vienas ginčas tarp bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir uosto teritorijų valdytojų.

Kova prieš terorizmą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad 2012 metų vasarį Susisiekimo ministerija teisingai panaikino šiai bendrovei uosto teritorijos naudojimo atitikties saugumo (ISSP kodas) aktą.

Ši istorija – kelis metus besitęsusio ginčo tarp „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rezultatas. 2011 metų birželio 7 d. Uosto direkcija atliko „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomojamos teritorijos atitikimą Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksui (ISPS). Šis kodeksas Klaipėdos uoste buvo įvestas 2004 metų liepos 1 dieną. Jis tapo papildoma saugumo priemonė, susijusi su laivų ir uostų objektų saugumu, kurių buvo imtasi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro akto JAV. Kodeksas įgyvendinamas siekiant užkirsti kelią terorizmui, nesankcionuotam asmenų, ginklų, sprogmenų patekimui į laivus, uosto terminalus, uždrausto praėjimo zonas, sumažinti
grėsmę keleivių, laivų, jų įgulų ir uosto įrenginių saugumui.

Skundėsi diskriminacija

Uosto direkcijos 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo tinkamai vykdoma į „Klaipėdos hidrotechnikos“ valdomą teritoriją patenkančių asmenų bei transporto priemonių kontrolė.

Taip pat apsaugos funkcijas vykdė nekvalifikuoti darbuotojai. Nebuvo  užtikrinama, kad būtų užkirstas kelias terorizmui uoste. Nepasirūpinta, kad į uostą nepatektų nepatikimi asmenys, ginklai, padegamieji įtaisai ar sprogmenys.

Po tokių tikrinimų buvo duotas terminas trūkumams pašalinti. Dėl šių trūkumų panaikinus ISPS kodą reiškė uždaryti bendrovės veiklą minėtoje teritorijoje.

„Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovybė iškėlė teiginius, kad jų atžvilgiu buvo taikomos diskriminacinės sankcijos. Neva, panašių pažeidimų yra ir kitose uosto bendrovėse, tačiau tokios griežtos priemonės jiems netaikomos.

Pakartotiniai pažeidimai

„Klaipėdos hidrotechnikai“ saugumo kodeksas buvo panaikintas ne iš karto – suteiktas terminas pasitaisyti. Bendrovė dalį pažeidimų pašalino, tačiau dalis jų liko.

Pakartotinai atlikusi „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijos saugos plano tyrimus Uosto direkcija nustatė, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“ paskirto apsaugos pareigūno kandidatūra nebuvo suderinta su valstybės saugumo departamentu. Nebuvo atlikti teritorijos apšvietimo matavimai. Nebuvo įvykdytas reikalavimas prie uosto teritorijos vidinės tvoros palikti ne mažiau kaip 3 metrų laisvą zoną. Kai kuriose vietose tvoroje buvo užfiksuotos kiaurymės. Teritorijoje nebuvo pastatyta ženklų su nuoroda, kad pašaliniams įeiti draudžiama. Dalis apsaugos darbuotojų nebuvo baigę asmens ir turto saugos pirminių parengimo kursų. Teritorijoje nebuvo išdėstytos apsaugos kameros.

Po šių papildomų tikrinimų ir buvo panaikintas „Klaipėdos hidrotechnikos“ ISPS kodas. Po paskutiniojo tikrinimo „Klaipėdos hidrotechnika“ kaip nurodė teismui, dalį trūkumų ginčijo kaip nepagrįstus, kitus ištaisė. Tačiau ISPS kodas jai taip ir liko panaikintas. Dabar Lietuvos teismai neskundžiama nutartimi konstatavo, kad ISPS kodas jai buvo panaikintas teisingai. Uostas yra svarbus valstybės objektas ir jame negali būti kiaurymių tvorose, nes tai gali mesti nesaugumo šešėlį ant viso uosto veiklos.