KLAIPĖDOS UOSTAS TAIKYSIS Į NAUJĄ REKORDĄ

Baltijos uostų krova krenta, Rusijos – kyla, o Klaipėdos uostas taikosi į naują visų laikų rekordą.

Išsilaiko teigiama krova

Nors metams baigiantis Klaipėdos uoste daugiau neigiamos krovos, didėja tikimybė, kad metus jis baigs su nauja rekordine krova.

Kol kas per 10 mėnesių Klaipėdos uosto krova buvo teigiama. Jis krovė 38,939 mln. t. Tai buvo beveik 918 tūkst. t daugiau nei 2018 m. per tą patį laiką. Šiemet krova per 10 mėnesių buvo 2,4 proc. didesnė nei pernai.

Skystų krovinių augimas buvo 1,9 proc., birių krovinių – 7,9 proc. Tik generalinių krovinių krauta 3,9 proc. mažiau nei pernai. Labiausiai rodiklius lėmė kritusi konteinerių krova.

Praėjusių metų spalį buvo fiksuotas 4,34 mln. t Klaipėdos uosto visų laikų mėnesio krovos rekordas. Todėl šių metų palyginti aukšta per 4 mln. t spalio krova kiek nublanko prieš praėjusius metus.

47 – tokią krovą milijonais tonų šiemet gali peržengti Klaipėdos uostas, bet lapkritį ir gruodį reikėtų krauti šiek tiek daugiau nei spalį.

Šiemet spalį krova buvo 334 tūkst. t arba 7,7 proc. mažesnė nei pernai spalį. Šį mėnesį 13,5 proc. mažiau krauta skystų krovinių ir net 18,8 proc. mažiau įvairių arba generalinių krovinių. Tik birių krovinių krova išliko teigiama – jų krauta 4,4 proc. daugiau.

Teoriškai, jei dviejų šių metų mėnesių – lapkričio ir gruodžio kritimas išliks panašus kaip spalį, šiuos metus Klaipėdos uostas vis tiek baigtų su teigiama krova, nes 918 tūkst. t atsarga yra nemaža.

Pernai Klaipėdos uostas krovė 46,58 mln. t. Šiemet yra nedidelė tikimybė peržengti ir 47 mln. t ribą. Pernai ne tik spalis, bet ir lapkritis (4,22 mln. t), o ypač gruodis (4,34 mln. t) buvo itin sėkmingi mėnesiai. Tam, kad šiemet Klaipėdos uostas peržengtų 47 mln. tonų ribą, lapkritį ir gruodį reikėtų krauti po 4,04 mln. tonų – šiek tiek daugiau nei buvo šiemet spalį.

Latviai – be didesnių siekių

Skirtingai nei Klaipėdos uostas Latvijos uostai neturi jokių vilčių pasiekti kokias nors rekordines krovos aukštumas.

Ventspilio uosto krova šiemet yra apie 10 proc. didesnė nei pernai. Tačiau šis uostas pretenduoja tik į geresnį nei pernai metinį rezultatą. Per 10 mėnesių Ventspilio uostas krovė apie 18 mln. t. Metus jis gali baigti su 21 mln. t peržengusia krova. Šiam uostui, palyginti su tuo, kiek jis yra krovęs anksčiau, tai būtų kuklus rezultatas.

Aukščiausią krovą Ventspilio uostas buvo pasiekęs 2001 metais – 37,937 mln. t. 2012 metais šis uostas dar krovė 30,346 mln. t. Po to jo krova kasmet vis mažėjo. 2018 m. ji siekė 20,326 mln. t. Šiemet krova yra didesnė iš esmės dėl to, kad iš Rygos uosto į Ventspilį perėjo dalis rusiškų anglių.

Rygos uostas taip pat nepretenduoja į jokias krovos aukštumas. Šiemet per 10 mėnesių jis krovė 27,314 mln. t. Tai 8,7 proc. mažiau nei pernai. Skirtumas siekė 2,6 mln. t. Vien rusiškų anglių netektis šiame uoste šiemet siekė 2,8 mln. t.

Įvertinus, kad vidutinė mėnesio krova Rygos uoste yra apie 2,7–2,8 mln. t, šiais metais galima tikėtis iki 33 mln. t krovos. Ir tai būtų vieni iš prastesnių metų nuo 2010-ųjų, kai Rygos uostas krovė 30,47 mln. t.

Rygos uostui geriausi metai buvo 2014–ieji. Tada jo krova siekė 41,08 mln. t. Po to prasidėjo kritimas, kurį lėmė Rusijos noras perorientuoti krovinius į savus uostus. 2017 m. Rygos uostas krovė 33,67 mln., 2018 m. – 36,43 mln. t.

Kaliningradas – nekonkurencingas

Bendrai visi 68 Rusijos jūrų uostai šiemet per 10 mėnesių krovė 701,6 mln. t. Tai 3,2 proc. daugiau nei pernai.

Rusijos Baltijos jūros regionų uostų krovos augimas dar didesnis – 5,9 proc. Iš viso Rusijos Baltijos jūros uostai krovė 215,84 mln. t.

Tendencija tokia, kad Rusijos Baltijos uostuose šiemet smarkiai šoktelėjo naftos ir jos produktų krova – net 9 proc.

Regione daugiausia krovė Ust Lugos (87,5 mln. t, augimas 7,3 proc.), Primorsko (51,8 mln.t, augimas 16,7 proc.) ir Sankt Peterburgo (50 mln. t., augimas 1,7 proc.) uostai. Neigiama krova išsiskyrė Kaliningrado ir Vyborgo uostai.

Per 20 proc. krovos kritimas fiksuojamas Kaliningrado uoste. Čia apie 60 proc. mažiau kraunama naftos produktų, po 35 proc. mažiau skystų krovinių ir jūrų keltais, daugiausia iš Baltijsko į Ust Lugą, gabenamų krovinių.

Dėl prastos krovos Kaliningrado uostininkai yra linkę visą kaltę suversti geležinkeliams, kurių gabenimo tarifai per Baltarusiją ir Lietuvą esantys nekonkurencingi. Netgi buvo bandoma ieškoti būdų, kaip „spūstelėti“ Baltarusijos ir Lietuvos geležinkelininkus, kad suteiktų palankesnius gabenimo tarifus. Iš Maskvos kaliningradiečiai reikalavo kompensacijų, kurios būtų mokamos iš Rusijos biudžeto už aukštesnius nei Rusijos viduje geležinkelių tarifus per Baltarusiją ir Lietuvą.