KLAIPĖDOS VERSLININKAMS TURISTŲ NEREIKIA?

Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba vėl diskutavo apie verslininkų vaidmenį tenkinant kruizinės laivybos turistų poreikius Klaipėdoje. Esą tokie pokalbiai vyksta jau penktus metus, tačiau pripažįstama, kad turizmo potencialas uostamiestyje neišnaudojamas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba vėl diskutavo apie verslininkų vaidmenį tenkinant kruizinės laivybos turistų poreikius Klaipėdoje. Esą tokie pokalbiai vyksta jau penktus metus, tačiau pripažįstama, kad turizmo potencialas uostamiestyje neišnaudojamas.

Kalbant apie kruizinių turistų pritraukimą į Klaipėdą, neretai vyrauja nuomonė, kad vietos verslininkai nieko nenori, o šie atsikerta, jog neturi pakankamai informacijos.

„Reikia idėjinių žmonių, kurie sugebėtų suvienyti, suburti, o ne suskaldyti entuziastus. Didžiausia bėda, kad neturime strategijos, nedarome analizės, o tik aklai laukiame atvykstančių turistų“, – teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovas Aras Mileška.

Esą amatininkai neretai skundžiasi, kad turistai iš jų nieko neperka, užsieniečiai aiškina, kad tokius pat keraminius puodelius jau įsigijo Lenkijoje ar Latvijoje.

„Mes neturime savo atributikos, savo šarmo. Iš pradžių bent jau reikėtų sukurti kruizinės laivybos strategiją, taip pat ir senamiesčio gaivinimo strategiją, kurios kol kas nėra. Reikia dirbti ir mažiau kaltinti vieniems kitus“, – nuomonę išsakė A.Mileška.

Apklausą apie uostamiesčio patrauklumą turistams atliko Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras. Buvo apklausti ne tik keleiviniais laivais į uostamiestį atvykstantys svečiai. Klausta, ar jie norėtų vėl sugrįžti į Klaipėdą.

„Atsakymas mus pradžiugino, nes 76 proc. respondentų pareiškė, kad norėtų sugrįžti į Klaipėdą, 21 proc. – galbūt, 3 proc. atsakė, kad nenorėtų. Mes neturime informacijos, kad turistai būtų nepatenkinti apsilankymu Klaipėdoje. Laivas nesugrįžtų į uostą po 5–7 kartus, jei po pirmo apsilankymo pas mus būtų kas nors negerai“, – tvirtino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Jei situacija būtų kitokia, kelionių organizatoriai esą nedelsdami apsilankymą mūsų uoste pakeistų kitu.
Pasak R.Savickienės, klaipėdiečiai neišnaudoja kruizinio turizmo potencialo. Ne vienas verslininkas yra pasakęs, kad turistai jiems nėra patys svarbiausi klientai, tad reikia rūpintis klaipėdiečiais. Tačiau esą jei iš atostogaujančio žmogaus nesugebama paimti pinigų, tai – ne turisto kaltė.

„Pernai buvo kelios turistų grupės, kurias norėjome pamaitinti vietinėse kavinėse. Tačiau verslininkai mums pareiškė, kad jiems neapsimoka pigiai maitinti. Vadinasi, verslas dar gerai gyvena“, – svarstė R.Savickienė.