KONTEINERIŲ TERMINALŲ NAŠUMAS KLAIPĖDOJE BLOGĖJA

Nors Klaipėdos uostą nuo didesnio kritimo pagal krovą pernai gelbėjo konteinerių terminalai, tarptautiniai finansininkai to nevertina taip gerai, kaip mums norėtųsi.

Neišsipildžiusios lyderystės viltys

Pasaulio bankas ir finansų analizės kompanija „S&P Global Market Intelligence“ kasmet analizuoja konteinerių terminalų veiklą. Vertinami viso pasaulio konteinerių terminalai, kurie per metus priėmė ne mažiau kaip 24 konteinerinius laivus.

Pernai į tyrimą buvo įtraukti 348 pasaulio konteineriniai uostai, tarp jų ir Klaipėdos.

Tikėtasi, kad pernai įspūdingą 1 mln. TEU krovos rekordą pasiekęs Klaipėdos uostas bus bent pirmajame pasaulio konteinerinių uostų šimtuke ir tarp rytinės Baltijos jūros konteinerinių uostų tikrai bus lyderis, nes jį kaip krovos lyderį regione visus metus 2022 m. pristatinėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tikėtasi, kad, palyginti su 2021 m., Klaipėdos uostas bus gerokai pagerinęs savo pozicijas.

Nusileido Mugos terminalui

Išvydus Pasaulio banko ir finansų analizės kompanijos „S&P Global Market Intelligence“ vertinimą, kaip sakoma, nusviro rankos.

Klaipėdos uostas, 2021 m. šiame vertinime pasaulio mastu buvęs 186 vietoje, pagal 2022 m. rezultatus atsidūrė 195 vietoje. Regione jį gerokai lenkia Estijos jungtinio Talino uosto Mugos konteinerių terminalas. Jis, pagal 2022 m. vertinimo rezultatus, yra 183 vietoje. Ir Mugos konteinerių terminalo veikla kiek sumenko, nes pagal 2021 m. vertinimą jis buvo 175 vietoje.

Mugos konteinerių terminalo veikla buvo, yra ir išlieka pati geriausia tarp rytinės Baltijos uostų. Jis lenkia netgi itin dideles apimtis turinčius Lenkijos Gdynės ir Gdansko uostus, kurie pagal 2022 m. rezultatus yra 225 ir 289 vietose.

Galima pastebėti lyg ir džiugią naujieną, kad Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą lenkia abu Lenkijos uostus. Taip pat jis lenkia Latvijos Rygos (231 vieta), Rusijos Sankt Peterburgo (244 vieta) uostus.

Uoste netrūksta chaoso

Į klausimą, kodėl Baltijos jūros arba bent jau rytinės jos dalies konteinerių krovos lyderis yra Estijos Mugos konteinerių terminalas, o ne Klaipėda, iš dalies atsako Pasaulio banko ir finansų analizės kompanijos pateikta vertinimo koncepcija.

Vienoks ar kitoks vertinimo indeksas priklauso ne nuo perkrautų TEU kiekio, o nuo efektyvios veiklos.

Klaipėdos uoste yra daugybė įsisenėjusių konteinerių krovos problemų.

Analitikai nustato konteinerių terminalų našumo indeksą. Jis skirtas įvertinti įvairių konteinerių terminalų spragas ir jų šalinimo galimybes. Vertinami ne tik patys konteinerių terminalai, bet ir krovinių siuntimo sistemos, laivybos linijos, logistikos infrastruktūra, uostų ir terminalų operatorių veiksmai, netgi valdžios institucijų ir jos tarnybų darbas, požiūris į konteinerių krovą.

Plačiau žvelgiant, Klaipėdos uoste yra daugybė įsisenėjusių konteinerių krovos problemų. Jos prasideda nuo muitinės sistemos, kur yra pernelyg ilgos konteinerių forminimo procedūros. Į uostą gabenami konteineriai muitinėje dažnai užsilaiko po kelias valandas.

Ne pati geriausia konteinerių priėmimo sistema ir pačiuose terminaluose. Dažnai juose susidaro kamščiai, nes nesutvarkytos elektroninės konteinerių priėmimo sistemos. Konteinerių į uostą vežėjai guodžiasi, kad dažnai gana ilgai trunka konteinerių nukėlimas terminaluose nuo platformų. Laikas gaištamas ir dėl tuščių konteinerių užkėlimo ant automobilių.

Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose akivaizdžiai stokojama automatizacijos.

Mažesni uostai – našesni

Nieko nuostabaus, kad mažiau kraunantis Estijos Mugos terminalas pasauliniame reitinge aplenkė Klaipėdos uosto konteinerių terminalus. Reikėtų prisiminti, kad estai Lietuvą dažnai lenkia daugelyje sričių.

Panašiai yra ir pasaulinių konteinerių terminalų reitingo viršūnėje. Našiausias konteinerių terminalas – Kinijos Jangšano uoste. Jis nėra nei daugiausiai kraunantis, nei didžiausias pasaulio konteinerinės laivybos linijas priimantis uostas.

Keistai atrodo ir dar penkių pirmojo uostų dešimtuko vietos. Antras reitinge yra Omano Salalos uostas, trečias – Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio uosto Khalifa terminalas, ketvirtas – Maroko Tandžero, penktas – Kolumbijos Kartachenos, šeštas – Malaizijos Tanjung Pelepo uostas.

Tarp našiausių konteinerių terminalų nėra didžiausią krovą turinčių pasaulio uostų. Iš didžiųjų uostų tik Singapūras yra palyginti aukštoje 18 vietoje.

Tarp Europos uostų patį geriausią reitingą (16 vieta) gavo Ispanijos Algesiro uostas. Jis lenkia pagal krovą Europoje lyderiaujantį Roterdamo uostą.

Ne itin gerai vertinami ir Jungtinių Amerikos Valstijų uostai. Geriausias yra Šiaurės Karolinos Vilmingtono uosto terminalas (44 vieta), antras – Virdžinijos uostas (52 vieta).