KREMATORIUMAS UOSTAMIESTYJE NEIŠKILS?

Uostamiestyje nerimsta aistros dėl Joniškės gatvėje numatomo krematoriumo. Į susitikimą su kremavimo liniją ketinančios įrengti bendrovės „Aterna“ atstovais klaipėdiečiai ketvirtadienį atvyko nešini nepritarimą reiškiančiais plakatais ir po diskusijos salę paliko savo nuomonės nepakeitę.

Surengė piketą

Klaipėdiečiai ketvirtadienį buvo sukviesti į susitikimą aptarti bendrovės „Aterna“ planų Joniškės gatvėje 36 esančių laidojimo namų patalpose įrengti kremavimo liniją.

Krematoriumo atsiradimo idėjos nepalaikantys vietos gyventojai į susitikimą susirinko pusvalandžiu anksčiau. Žmonės prie viešbučio „Ararat“, kur ir vyko susitikimas, atvyko nešini protestą reiškiančiais plakatais.

„Miesto centre, gražiame Danės upės vingelyje, kur tokia gera infrastruktūra, kur gyvenamieji namai aplinkui, kur daugybė žmonių, apskritai negali būti tokio statinio “, – neabejojo gyventoja Zita.

Buvo ir tokių, kurie įtarė, kad susitikimas 11 val. – dirbantiems nepatogiu laiku, buvo surengtas sąmoningai. Pastebima, kad apie numatomą aptarimą stigo informacijos ir viešojoje erdvėje.

Susitikimo pradžioje bendrovės „Aterna“ valdybos pirmininkas Vitas Griūnas teigė, kad susitikimo metu viliamasi pabendrauti su gyventojais bei suteikti progą specialistams paaiškinti susidariusią situaciją.

Objektas – priimtinas?

Viešosios įstaigos „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“, vertinusios galimą oro taršą ir triukšmą, direktorius Feliksas Anusauskas tvirtino, kad jo vadovaujamas institutas yra profesionalų komanda ir išvadas pateikė objektyviai.

F.Anusauskas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje instituto atlikti skaičiavimai buvo vertinami įvairiai, tačiau jis taip pat patikino, kad skaičiavimai buvo atlikti „taip, kaip reikia“. Šią frazę palydėjo palaikymo nereiškiantys plojimai.

„Turiu nuvilti – padidintos taršos nėra. Netgi nepriartėjama prie ribinių verčių“, – teigė F.Anusauskas ir pridūrė, kad aplinkosauginiu požiūriu objektas yra priimtinas.

Norintiems užkirsti kelią krematoriumo atsiradimui pasiūlyta ieškoti kitų argumentų, mat esą nė viena institucija nepriims objektui nepalankaus sprendimo dėl padidintos taršos.

F.Anusauskas taip pat pabrėžė, kad net ir atsiradus objektui yra privalomos monitoringo procedūros, todėl esą užfiksavus taršą – atsakingos institucijos turės visas galimybes veiklą sustabdyti.

Pažėrė informacijos

Susitikime dalyvavo ir Ispanijos firmos, gaminančios krematoriumų linijas, atstovė, susirinkusiesiems papasakojusi apie krematoriumų įrenginių veikimo principus, jų gamybą, filtravimo bei saugos sistemas, pasidalijo užsienio šalių patirtimis.

Pastebima, kad net ir kaimyninėse šalyse esama pavyzdžių, kur visai greta krematoriumų dygsta gyvenamieji namai, arba krematoriumai įrengiami greta saugomų teritorijų.

Tiesa, dėl techninių kliūčių pristatymas kelis kartus strigo, todėl gyventojai svarstė, ar sklandaus pristatymo nesurengusi bendrovė gebės užtikrinti, kad krematoriumo įrenginiai veiktų sklandžiai.

Objektas neatsiras

„Aterna“ valdybos pirmininkas V.Griūnas gyventojams aiškino, kad žemės, kurioje turėtų atsirasti krematoriumas, paskirtis yra tinkama tokiam objektui.

Jis taip pat pastebėjo ir esą atsirasiančius privalumus, kurie laukia gyventojų, jeigu krematoriumas vis dėlto pradėtų veikti Joniškės gatvėje – būtų atvestas dujų tiekimas, o papildomų investicijų pritraukimas – nauda miestui.

Išsakyti paaiškinimai gyventojų neįtikino ir jie liko tikri, jog tokiam objektui Klaipėdoje – ne vieta.

Panašios pozicijos laikosi ir miesto valdžia. Abejojama, ar bendrovei pavyks gauti leidimą tokio objekto atsiradimui.

„Klaipėdos miesto bendrasis planas šiuo metu nenumato jokio krematoriumo miesto teritorijoje. Tai rodo, kad ir detalusis planas negalėtų būti rengiamas krematoriumui atsirasti“, – pastebėjo Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Užginčijo vertinimą

Pasak vicemerės, tai, kad verslininkai turi žemės sklypą, kuriame yra galimas krematoriumas – leidžia jiems imtis procedūrų, siekiant, jog toks objektas atsirastų.

Pirmąją tokių procedūrų – poveikio aplinkai vertinimą – bendrovė jau atliko, tačiau jį miestas jau užginčijo.

Joks šitos teritorijos detalusis planas šiai dienai nenumato, kad ten galėtų būti krematoriumas.

„Neteisingai buvo pateikti duomenys – maždaug 200 m nuo šio pastato yra gyvenamieji namai ir pagal dabartinius normatyvus tai negalėtų būti krematoriumo vieta. Tačiau joks šitos teritorijos detalusis planas šiai dienai nenumato, kad ten galėtų būti krematoriumas“, – teigė mero pavaduotoja.

Politinis sprendimas

Anot J.Simonavičiūtės, šiuo metu Lietuvoje galiojantis laidojimo įsakymas aiškiai sako, jog kremavimas gali būti atliekamas tik krematoriume.

„Todėl pirmiausia tą pastatą reikia turėti patvirtintą detaliuoju planu kaip krematoriumą ir tik tada galvoti apie linijos įrengimą. Kitas dalykas – šiai veiklai yra reikalinga licencija. Aš tikiuosi, kad dabar licencijos niekas nėra išdavęs, kadangi jie neturi atitikimo tokiai veiklai vykdyti“, – paaiškino vicemerė.

Šiuo metu vyksta miesto bendrojo plano keitimo procedūra, tačiau kol kas, pasak J.Simonavičiūtės, nėra gauta jokių prašymų dėl minėtos teritorijos.

„Sutikime su tuo, kad bendrasis planas yra labiau politinis dokumentas. Tai, jeigu miestas manys, kad krematoriumas turi būti, jis patvirtintas tą vietą, jeigu ne – nebus patvirtinta. Jeigu bendrasis planas nenumato, negalimi ir kiti veiksmai“, – patikino pašnekovė.