Kruiziniams laivams gresia vietos stygius | Diena.lt

KRUIZINIAMS LAIVAMS GRESIA VIETOS STYGIUS

Dėl didelio apkrovimo Centriniam Klaipėdos terminalui atsisakant priimti kruizinius laivus, aiškėja, kad realiai didesniam kiekiui kruizinių laivų Klaipėdos uoste vietos beveik nebeliko.

Svarbiausi – jūrų turistai

Šiemet į Klaipėdos uostą atplauks 60 kruizinių laivų. Šiomis dienomis kruizinė laivyba Klaipėdos uoste kaip tik peržengė pusiaują. Šiandien lankosi didžiulis 293 metrų ilgio laineris „Serenade of the seas“. Jis 32-antrasis šį sezoną.

Nuo metų pradžios uoste apsilankė per 36 tūkst. kruizinių laivų keleivių. Tiek jų buvo ir uostui pagal laivų kiekį (65) rekordiniais 2007 metais. Tai tik parodo, kaip per dešimtmetį Baltijos jūroje padidėjo kruiziniai laivai. Anuomet tą kiekį turistų, kurį šiemet atplukdė 32 laivai, reikėjo net 65 laivų.

Pernai Klaipėdos uoste buvo 74716 jūrų turistų. Šiemet laukiamas rekordinis jų kiekis - apie 80 tūkstančių. Ne tiek laivai, kiek jais atplaukiantys turistai yra svarbūs miestui, nes jie neša didžiausias pajamas bendrai verslui.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tikino, kad to kiekio turistų, kuris suplanuotas, sulaukti yra realu. Iki šios dienos į Klaipėdą jau atplaukė 20 didelių per 200 metrų ilgio kruizinių laivų. Dar tiek pat jų bus iki spalio 19 dienos, kai baigsis kruizinis sezonas.

Kur švartuoti laivus?

Kitas klausimas, o kiek Klaipėdos uostas gali priimti kruizinių laivų? Mat jau iškeliamos naujos galimos Klaipėdos kruizinio sezono aukštumos. Pradžioje - 100 tūkstančių kruizinių laivų turistų. Kad pasiekti tą kiekį reikėtų uoste priimti apie 75-80 kruizinių laivų. Po to kita aukštuma - 100 kruizinių laivų per sezoną.

Norus vis kelti ir kelti kartelę stabdo Klaipėdos uosto kruizinių laivų infrastruktūros stokos realybė. Kai Klaipėdos uoste buvo statomas naujas Centrinis Klaipėdos terminalas su pirsu atrodė, kad prie jos atsiras daug vietos ir kruiziniams laivams. Šiame terminale vienas kitas kruizinis laivas švartuodavosi. Šiemet jame birželio 21 d. jame švartavosi 211 metrų ilgio laivas. Tuo pat metu kitas 230 laivas stovėjo prie kruizinio terminalo krantinės.

Nuo 2019 metų Centrinis Klaipėdos terminalas atsisako priimti kruizinius laivus. Jis yra skirtas keleiviniams laivams. Iš Klaipėdos daugėja reisų  ne tik įprastomis DFDS linijomis į Kylį ir Karlshamną, bet ir atsirado ir naujas jūrų keltų operatorius atidaręs liniją į Treleborgą.

Kai kas gali paklausti, kodėl kruiziniams laivams priimti, jei jų staiga padaugėtų, nepanaudojus buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos? Teko matyti toliau nuo centro Kylyje „Ostuferhafen“ dalyje, kur švartuojasi keleiviniai laivai iš Klaipėdos, įrengta laikiną didžiulę kruizinių laivų terminalo palapinę. Bet Klaipėdai toks variantas netinka, nes Jūrų perkėlą planuojama iš esmės pertvarkyti pritaikant krovos kompleksams.

Kruizų netolygumas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, dabartinis Klaipėdos kruizinių laivų terminalas per sezoną gali priimti iki 70 kruizinių laivų.

Jei kokiais 2007 metais tame terminale vienu metu galėjo stovėti trys laivai, tai dabar, kai šie išaugo, jų galima priimti vieną, kartais, kai laivai kiek mažesni - du. Šiemet liepos 8 buvo priimti ir trys laivai. Vienas iš jų buvo 239 metrų ilgio, o du atitinkamai 90 ir 117 metrų ilgio. Panaši laivų kombinacija numatyta ir rugpjūčio 3 dieną. Uostas priims 264, 176 ir 87 metrų ilgio kruizinius laivus. Didesnieji švartuojami prie išorinio pirso per visą ilgį, o mažesnysis „kišamas“ į pirso vidinę dalį.  

Kruizinės laivybos sezonas Klaipėdos uoste tęsiasi nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Jei per tą laiką bent vienas laivas kasdien lankytųsi uoste, jų būtų net 180. 

Bet kruiziniai laivai po Baltiją plaukioja netolygiai ir dažniausiai tik vasarą. Pavyzdžiui, birželį ir liepą Klaipėdoje lankosi po 13 laivų, rugpjūtį - net 19. Po 5-7 laivus būna gegužę ir rugsėjį ir po 1-2 laivus balandį ir spalį. Netgi beveik visus kruizinius laivus, kurie plaukioja po Baltijos jūrą, o jų per sezoną būna apie 350, priimančiame Sankt Peterburge, yra dienų, kai laivų nebūna. Bet yra dienų, kai jų stovi po 7-8, nes Rusijos carų sostinėje laivai kartais užsibūna ir po dvi paras. 

Planuose - naujas terminalas

Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus mano, kad Klaipėdoje atsiras galimybė statyti naują kruizinį terminalą. Naujo kruizinių laivų terminalo statyba numatyta jau parengtame ir derinimo procese esančiame Uosto bendrajame plane.

Jau ne kartą rašyta, kad naujas kruizinis terminalas galėtų būti statomas „Memelio miesto“ dalyje. Ateityje šalia kruizinio terminalo galėtų įsikurti ir pati Uosto direkcija. Tuo pačiu tai suteiktų impulsą pradėti iš esmės tvarkyti „Memelio miesto“ (buvusi „Laivitė“) teritoriją. Kruizinio laivų terminalo pirsas uždengtų dabartinį „Laivitės kaušą“, kur išilginės bangos šokdina laivus. Taip būtų sudarytos sąlygos šiame „kauše“ įrengti pramoginių laivų prieplauką.

Dėl naujo kruizinio laivų terminalo statybos yra tik vienas bet itin svarbus ekonominis niuansas. Kruizinė laivyba Uosto direkcijai duoda palyginti mažai pajamų. Jos sudaro vos 0,5 proc. jos bendrose pajamose. Bet kruizinė laivyba neša pajamų miestui, turizmo, autobusų nuomos verslui.

„Valstybė reikalauja iš mūsų skatinti verslumą. Jau kitų metų Uosto direkcijos biudžete planuosime Kruizinių laivų terminalo projektavimo prie „Memelio miesto“ išlaidas, o 2020 metais numatysime statybų pradžią“, - tikino A.Vaitkus.

GALERIJA

  • Vizija: ateities planuose - naujas „Memelio miesto” išvystymas su kruiziniu terminalu.
Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Anatolijus

Aiški žinutė, kad reikia kruizinio laivų terminalo Nr. 2 . Gal tai galėtų būti krantinė esanti nuo senosios perkėlos šiauriniame rage į jūros vartų pusę? Laivitės berods teritorija, kuri dabar merdi, rūdija, visiškai neišnaudojama...Yra apie ką pagalvoti ir Klaipėdos miesto vadovams ir verslui ir bendruomenei ir centrinei valdžiai Vilniuje. Prie erdvaus kruizinio terminalo galėtų kurtis ir smulkus bei vidutinis verslas, pėsčiomis turistai galėtų eiti į senamiestį užsukdami į patrauklias naujas erdves. Galėtų atsirasti Klaipėdos menininkų, jaunų kūrybingų žmonių akcentai, tai kuo mes kitokie nei dabar peršama mums multikūlturinė Europa.

jo

duju geldai daug vietos reik.

to RK

na ir kuom pavirto Keleivinis kruziniu laivu terminalas? Siaurinis prospektasir matyt numatytas furoms?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS