„Kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga“, – pastebi Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas. Jis kartu su įvairių sričių kolegomis aptarė krūtis tausojančio gydymo aktualijas ir naujoves tarptautinėje konferencijoje uostamiestyje.

Klaipėdiečiai dalinasi patirtimi

Lietuvoje krūties vėžį gydantys medikai rugsėjį tradiciškai rinkosi Klaipėdoje, kur vyko didžiausia šalyje konferencija apie krūtų vėžį. Joje dalyvavo gausus būrys specialistų iš Lietuvos ir pasaulio.

Devintojoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Krūtis tausojantis gydymas“ aptartos pastarojo meto diagnostikos ir gydymo aktualijos bei naujovės, ankstyvoji krūties vėžio diagnostika, teikiamų paslaugų prieinamumas onkologiniams pacientams.

Renginyje pranešimus skaitė KUL specialistai Aušra Bankauskaitė, dr. Agnė Čižauskaitė, doc. dr. Jūratė Gruodė, dr. Aista Plieskienė ir A. Česas. Šie medikai ne tik turi sukaupę didžiulę praktinę patirtį, bet ir užsiima moksliniu darbu, savo žiniomis bei įžvalgomis sėkmingai dalinasi su kolegomis, dalyvauja įvairiuose mokymuose visame pasaulyje.

Vaistais – net agresyvų vėžį

Pasak A. Česo, kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga. Iš tiesų šios onkologinės ligos gydymas įtraukia daug įvairių sričių specialistų ir ekspertų.

„Liga gali bet kada atsinaujinti ir progresuoti į kaulus, smegenis, kepenis ir kitus organus. Specialistai, išsakę įžvalgas apie taikomus gydymo metodus išplitusiam vėžiui gydyti, kolegoms priminė apie Lietuvoje taikomus tam tikrus metodus. Klaipėdos universiteto ligoninėje taikomi metodai – radiodažnuminės abliacijos, chirurginės operacijos“, – aiškino KUL Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas.

Gydytojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nuotoliniu būdu pasidalijo patirtimi apie specifinių krūties vėžio gydymo atvejus medikamentais.

„Kolegų patirtis rodo, kad šiandien net agresyviausio krūties vėžio atvejus galima gydyti vaistais ir taip kontroliuoti ligą ilgą laiką“, – optimistine prognoze pasidalijo A. Česas.

Alvydas Česas. Klaipėdos universiteto ligoninės nuotr.

Seka klaipėdiečių pavyzdžiu

Pasak specialisto, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama suasmenintai diagnostikai, tad KUL atliekama daug pačių įvairiausių genetinių molekulinių tyrimų, kurių nedaro kitos laboratorijos. KUL Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. J. Gruodė pristatė ligoninėje taikomas gydymo naujoves.

„Šioje srityje esame pirmūnai, tad kolegos iš kitų miestų, sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu, taip pat planuoja diegti panašius tyrimus savo ligoninėse“, – pasidžiaugė A. Česas.

Šioje srityje esame pirmūnai, tad kolegos iš kitų miestų, sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu, taip pat planuoja diegti panašius tyrimus savo ligoninėse.

Dėl pranešimų gausos konferencija buvo padalinta į kelias dalis: vienoje jų, kuriai vadovavo KUL atstovės gydytoja chirurgė dr. A. Čižauskaitė ir Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovė dr. A. Plieskienė, buvo aptariamas lokalus chirurginis vėžio gydymas, o kitoje – chemoterapinis gydymas.

Atvejis sukėlė šoką

Kaip pastebi A. Česas, didžiausio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė klinikinių atvejų aptarimas bei diskusija. Juos pristatė jaunieji specialistai kartu su ekspertų komisija. Pirmą kartą toks renginio formatas buvo pristatytas prieš dvejus metus. Sulaukus didžiulio susidomėjimo, klinikinių atvejų aptarimas surengtas jau trečiąjį kartą.

Klinikinių atvejų aptarimui pasirinkti sudėtingi ar netradiciniai ligos atvejai, padedantys specialistams sužinoti apie galimus atvejus, pasimokyti, kokius sprendimus tam tikru atveju buvo galima priimti.

„Toks formatas dabar labai populiarus tarptautinėse konferencijose ir sulaukia gerokai didesnio susidomėjimo nei edukaciniai pranešimai. Kylančios diskusijos padeda rasti geriausius sprendimus pacientų sveikatos labui. Taip vienas kitą padrąsiname eiti netradiciniu keliu, nes kartais būna sėkmės istorijų, kur niekas nesitikėjo tokios baigties sunkiai nuspėjamose situacijose, o pacientas po to gali sėkmingai ir ilgai gyventi“, – paaiškino Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

Šioje dalyje paskutinių metų rezidentas Augustas Česnavičius iš LSMUL Kauno klinikų kartu su KUL gydytoja onkologe chemoterapeute Irmante Česnavičiene pristatė itin retą ligos atvejį, su kuriuo susidūrė Klaipėdos universiteto ligoninės specialistai.

„Daugelis nustebo išgirdę tokį atvejį, o sužinojus priežastį, specialistus ištiko lengvas šokas, – intrigavo A. Česas. – Pacientei vienoje krūtyje buvo nustatyti mikroorganizmai, kurie imitavo krūties vėžio progresavimą. Tokie atvejai iki tol buvo aprašyti trečiosiose šalyse, tokiose kaip Indija ar Bangladešas. Dabar lietuviai aktyviai keliauja po visą pasaulį, tad visada galima tikėtis neįprastų ligų atvejų, apie kuriuos anksčiau skaitėme tik medicinos literatūroje.“

Onkologus įvertino teigiamai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Fausta Šimonėlytė gydytojų bendruomenei pristatė atlikto tyrimo apie Lietuvos onkologinių pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis rezultatus.

Dauguma pacientų yra patenkinti teikiamomis paslaugomis, nors kartais kyla tam tikrų iššūkių dėl greitesnių tyrimų ar specialistų trūkumo.

„Pacientai mūsų onkologų bendruomenės darbą įvertino teigiamai. Stengiamės padėti kiekvienam, nors kartais tam sutrukdo objektyvios aplinkybės. Mes turime žinoti realią situaciją ir bendradarbiauti su pacientais, kad išklausę jų pastebėjimus stengtumėmės dar labiau gerinti situaciją, kad pacientai gautų savalaikes ir kokybiškas paslaugas“, – tyrimo rezultatus pakomentavo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas A. Česas.