KUL NUOSTOLIAI SIEKIA 5,5 MLN. EURŲ, PRIEŠ SUJUNGIANT VIENOJE LIGONINĖJE PAKELTOS ALGOS

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) pirmo pusmečio veiklos rezultatas neigiamas ir siekia 5,5 mln. eurų, tam įtakos turėjo trečdaliu pakelti atlyginimai vienoje iš ligoninių prieš jas jungiant, sako KUL laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Jonas Sąlyga.

Apie šią problemą sako žinanti ir viena iš KUL savininkių – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Antruoju dalininku yra Klaipėdos universitetas.

Nuo sausio 1 dienos veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.

„Taip likimas lėmė, kad gavome labai nekokį palikimą sujungus tris ligonines, nes vieno filialo vadovas prieš sujungiant lapkritį-gruodį padidino darbo užmokesčio koeficientus gana ženkliai, dabar velkasi, vilksis ir per visus šių metų ketvirčius“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetui situaciją dėstė J. Sąlyga.

Vėliau ligoninė BNS patikslino, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kai jai  vadovavo Vinsas Janušonis, apie 30 proc. padidinti atlyginimai ir jų koeficientai, sumažinti jų nebegalima. Sprendimams pritarė stebėtojų taryba.

Šiuo metu dėl susidariusios situacijos Klaipėdos universiteto ligoninės skirtinguose filialuose tą patį darbą dirbantiems gydytojams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, klinikos laborantams ir kitiems mokami nevienodi atlyginimai.

Gavome labai nekokį palikimą sujungus tris ligonines.

SAM: planuojamas neigiamas KUL rezultatas

J. Sąlygos išdėstytoms problemoms antrino BNS komentarą pateikusi SAM.

„Tenka apgailestauti, kad šiemet KUL planuoja neigiamą finansinį rezultatą, kurį didžiąja dalimi lėmė 2022 metų pabaigoje daugiau nei 27 proc. padidinti atlyginimų koeficientai vienoje iš trijų jungiamų įstaigų – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Beje, tam pritarė stebėtojų taryba, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai“, – informavo SAM.

Anot jos, balandį įvyko bendras naujos sudėties KUL stebėtojų tarybos posėdis ir visuotinis dalininkų susirinkimas, priimti strateginiai sprendimai dėl naujos įstaigos finansų subalansavimo, laipsniško darbo užmokesčio suvienodinimo visuose trijuose įstaigos filialuose.

Siekiant objektyviai įvertinti įstaigos finansinę situaciją ir ją subalansuoti, atliktas auditas, patvirtintas taupymo planas.

Klaipėdos savivaldybė: viskas perėjo SAM

Nors, SAM duomenimis, atlyginimai KUL pakelti palaiminus stebėtojų tarybai, kurios sudėtyje buvo Klaipėdos savivaldybės atstovas, kelis kartus apie tai paklausta miesto valdžia į šį klausimą neatsakė.

Prieš sujungiant įstaigas stebėtojų tarybos pirmininke Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbo Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė. Ji klausimus pasiūlė pateikti raštu Komunikacijos skyriui.

Vėliau savivaldybė BNS informavo, kad „stebėtojų tarybos sudarymas – SAM klausimas“.

Anot Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, ligoninės savininkės teisių ir pareigų perdavimo aktas pasirašytas pasirašytas pernai gegužės 31-ąją.

„Nuo šio akto pasirašymo dienos, Klaipėdos savivaldybė nebėra Klaipėdos universitetinės ligoninės savininkė, tai yra nebevaldo šios įstaigos ir nebepriima jokių sprendimų dėl šios įstaigos valdymo“, – aiškino E. Simokaitis.

Antru etapu, gruodžio 29-ąją, valstybei perduotas savivaldybei priklausęs turtas, kurį valdė Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Rado per šimtą laisvų etatų

J. Sąlyga Seimo nariams komitete taip pat pasakojo, kad pradėjęs vadovauti sujungtai įstaigai aptiko dešimtis laisvų gydytojų etatų. Dėl jų trūkumo įstaiga negalėjo pilna apimtimi teikti paslaugų, gauti lėšų.

„Dar nebūtų viena bėda, tačiau tame filiale buvo laisvų 112 gydytojų etatų, dėl to nevykdoma sutartis ir nevykdomos ambulatorinės konsultacijos, nevykdomos ir aktyvaus gydymo paslaugos. Tai lemia ir šitą rezultatą“, – Seimo Sveikatos komitetui sakė J. Sąlyga.

Anot jo, dėl gydytojų ir slaugytojų trūkumo filiale „Klaipėdos ligoninė“ neteiktos sveikatos priežiūros paslaugos pagal nustatytas ligonių kasų kvotas – ambulatorinės konsultacijos, dienos stacionaro, aktyvaus gydymo ir kitos paslaugos. Per pirmąjį pusmetį paslaugų neįvykdyta už 1,7 mln. eurų.

Anot SAM, kaip ir kitos gydymo įstaigos, ligoninė gauna apmokėjimą už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiomis lėšomis apmokamos visos gydymo įstaigų veiklos sąnaudos, taip pat ir darbuotojų atlyginimai.

„Čia taip pat kyla iššūkis suteikti suplanuotą paslaugų apimtį, kurios įstaiga kol kas neįstengia įvykdyti“, – pranešė SAM.

Anot KUL, filiale „Klaipėdos ligoninė“ labiausiai trūksta gydytojų anesteziologų-reanimatologų, radiologų, traumatologų, pilvo ir krūtinės chirurgų, akušerių ginekologų, infektologų, neurologų, neurochirurgų, reabilitologų ir kt.

Personalas gausėja

J. Sąlyga tvirtino, kad jam vadovaujant įstaigai šiemet pavyko įdarbinti 34 naujus gydytojus, iš jų 20 – jauni gydytojai, KUL pradėję dirbti nuo rugpjūčio 1 dienos.

„Tikiu, kad konsultacijų skaičius padidės, matyt, ir kito pusmečio rezultatas bus šiek tiek geresnis“, – sakė jis.

Anot SAM, personalo trūkumas susidarė dėl kelių priežasčių. Vykdant trijų Klaipėdos ligoninių sujungimą, darbą paliko kelios dešimtys medikų.

Įstatymuose įtvirtinta, kad vykdant reorganizaciją darbuotojams privaloma tvarka siūlomos naujos pareigos, o su jomis nesutinkant, išmokama išeitinė išmoka. Dalis darbuotojų pasinaudojo šia įstatymo galimybe. Didesnioji dalis iš jų buvo vyresnio amžiaus specialistai, pensinio arba priešpensinio amžiaus.