Didelės viltys dužo
Devyni padaliniai, tarp jų du Klaipėdoje – Laikrodžių muziejus ir Prano Domšaičio galerija – priklauso Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM), o tiesiogiai – Kultūros ministerijai (KM).
„Po bendruomenės sukeltos kaitrios diskusijos mes dar kartą kreipėmės į ministeriją ir gavome reikšmingų lėšų muziejaus stogui. Dabar iš KM turime žinių, kad Laikrodžių muziejus patektų tarp 11 prioritetinių objektų tolesniam vystymui. Negaliu tiksliai pasakyti, ar tai bus ES, ar nacionalinio biudžeto pinigai. Laikrodžių muziejus yra tame sąraše. Šį rudenį, vėliausiai po Naujųjų, sužinosime, ar gauname reikšmingų lėšų Laikrodžių muziejaus pastato kapitaliniam sutvarkymui ir tam tikrų funkcijų išplėtimui. Drįstu galvoti, kad esame didelės Laikrodžių muziejaus transformacijos išvakarėse“, – dienraščio žurnalistams dar 2023 m. rugpjūtį kalbėjo LNDM vadovas Arūnas Gelūnas.
Planai buvo grandioziniai, muziejaus darbuotojai tam ruošėsi, planavo, kur renovacijos metu bus eksponuojama dalis ekspozicijos, kur bus sandėliuojami kiti artefaktai, planavo, kaip teks dirbti, kol vyks remontai.
Buvo beveik neabejojama, kad štai tuojau viskas prasidės, juolab per pastarąjį ketvirtį amžiaus Laikrodžių muziejaus pastatų kompleksui valstybė finansavimo nebuvo skyrusi.
Tačiau praėjo pustrečių metų, o renovacija neprasidėjo ir veikiausiai neprasidės anksčiau nei 2028-aisiais.
Teigiami poslinkiai neįvyko
LNDM generalinio direktoriaus pavaduotojas investicijoms, vadybai ir plėtrai Arūnas Steponėnas patvirtino, jog 2024 m. buvo paskelbtas kvietimas teikti projekto įgyvendinimo planą „Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Klaipėdos laikrodžių muziejaus erdvių pritaikymas, diegiant inovatyvius sprendimus“, kur iš viso buvo numatyta skirti 4,46 mln. eurų finansavimą.
Pasak A. Steponėno, ši suma apėmė tiek pastato ir jo kiemelių, tiek ekspozicijų atnaujinimą.
Tačiau 2025 m. kovą Lietuvos nacionalinis dailės muziejus buvo informuotas, kad Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų nepakanka visoms suplanuotoms veikloms įgyvendinti, todėl LNDM pateiktas projekto įgyvendinimo planas nebebuvo toliau vertinamas.
Laikrodžių muziejaus pastatą mačiau, apžiūrėjome su meru Arvydu Vaitkumi, toliau diskutuosime, ką daryti.
LNDM kartu su sprendimu nebevertinti projekto įgyvendinimo plano buvo nurodyta, kad ministerija, įvertinusi jai skiriamų finansinių projekcijų pokyčius galimo LR 2025–2027 m. biudžeto perskirstymo kontekste bei formuojant ar tikslinant 2026–2028 m. valstybės biudžetą, spręs dėl projekto įgyvendinimo planų vertinimo proceso atnaujinimo.
„Vis dėlto teigiami poslinkiai šiuo klausimu neįvyko, nepaisant nuolatinių kreipimųsi. Apie tolesnes finansavimo perspektyvas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus šiuo metu nėra informuotas, tačiau nuolat dedame pastangas, kad pastatas bei jo ekspozicijos būtų atnaujintos – svarstome alternatyvias finansavimo priemones, periodiškai teikiame KM bei Finansų ministerijai prašymus finansavimui gauti, jeigu ne viso pastato remontui, tai bent jau toms vietoms, kurios reikalauja būtino dėmesio“, – akcentavo A. Steponėnas.
LNDM generalinio direktoriaus pavaduotojas investicijoms, vadybai ir plėtrai pabrėžė, kad viso naujo finansinio periodo (2026–2028 m.) planavimo kontekste ne kartą kreipėsi dėl finansavimo bent jau toms vietoms, kurios pripažintos avaringomis, arba dėl lėšų padengimo techninio projekto rengimui, kuris greitu metu bus užbaigtas. Tačiau jokių vilčių suteikta nebuvo.
Diktuoja biudžeto galimybės
Kokia situacija dėl Laikrodžių muziejaus renovacijos finansavimo 2026 m. ir kas šiuo atveju asmeniškai turės prisiimti atsakomybę dėl yrančio Laikrodžių muziejaus istorinio pastato?
Tokiu klausimu dienraštis kreipėsi į kultūros ministrės patarėją Aistę Šliožaitę-Snarskienę ir į Komunikacijos skyrių
„KM, suprasdama šio projekto svarbą, jo įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikį buvo įtraukusi į kultūros srities valstybės biudžeto planus. Nors šiuo metu patvirtintame 2026–2028 m. biudžeto įstatyme šiam projektui lėšos nėra numatytos, tai nereiškia, kad projekto atsisakoma ilgam laikotarpiui. Valstybės biudžetas yra peržiūrimas ir tikslinamas kasmet, todėl Kultūros ministerija finansavimo poreikį šiam projektui teiks pakartotinai jau artimiausio biudžeto planavimo ciklo metu, siekdama gauti lėšas ir vykdyti projektą“, – žadama ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme.
Esą dėl šios priežasties projekto įgyvendinimo plano vertinimas, atliekamas Centrinės projektų valdymo agentūros, šiuo metu yra tik laikinai sustabdytas, o ne nutrauktas.
Ministerijos darbuotojai pabrėžė, kad dėl byrančio Laikrodžių muziejaus pastato atsakingas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, nes jis šį statinį patikėjimo teise valdo ir atsakingas už einamąją priežiūrą, nepaisant to, kad pinigus visiems šiems reikalams skirsto būtent Kultūros ministerija, tačiau esą „galutinius sprendimus dėl finansavimo skyrimo diktuoja valstybės biudžeto galimybės“.
Klausimo dėl Laikrodžių muziejaus būklės sulaukė ir pirmąkart darbo vizitu Klaipėdoje viešėjusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
„2025 m. mūsų Vyriausybė tvirtino biudžetą, bet biudžetas jau buvo suformuotas praeitos, XVIII, vyriausybės. Tai aš negaliu atsakyti už priešistorę. Dabar žiūrime, ką toliau daryti, nes objektų yra labai daug. Taip, Laikrodžių muziejaus pastatą mačiau, apžiūrėjome su meru Arvydu Vaitkumi, toliau diskutuosime, ką daryti“, – kalbėjo prieš savaitę Klaipėdoje apsilankiusi kultūros ministrė.
Siekis gauti finansavimą
Laikrodžių muziejaus pastatų būtinajam kapitaliniam remontui LNDM siekė gauti ES finansavimą pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Paraiška buvo pripažinta kokybiška, numatytas 2 mln. eurų finansavimas, bet, KM vadovų sprendimu, finansavimas nebuvo pradėtas.
2017 m. spalį buvo kreiptasi į Energetikos ministeriją dėl finansavimo Laikrodžių muziejaus pastatui, tikintis suremontuoti pastato išorines konstrukcijas ir atnaujinti pastatą energetiškai. Tuo metu finansavimas nebuvo skirtas. 2020 m. pagal pakoreguotą energetinio efektyvumo didinimo priemonę muziejus vėl teikė paraišką, pasirašė 393 tūkst. vertės sutartį, tačiau dėl per mažo finansavimo sutartis buvo nutraukta.
2018 m. gruodžio 4 d. buvo pateikta paraiška finansavimui pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“, tačiau 2019 m. paraiška buvo atmesta.
2019 m. KM teiktas prašymas įtraukti Laikrodžių muziejų į Valstybės investicijų programą, skiriant 3,35 mln. eurų finansavimą. 2020, 2021 m. kreiptasi į KM dėl papildomų lėšų skyrimo muziejaus reikmėms, kur 2022 m. muziejaus stogo remontui pagal parengtą projektą buvo prašoma 140 tūkst. eurų, 2021 m. – 110 tūkst. eurų, 2020 m. – 100 tūkst. eurų.
2020 m. KM buvo teiktas prašymas iš KM lėšų turtui įsigyti skirti 358 tūkst. finansavimą, siekiant atlikti bent būtinus pastato remonto darbus.
2020 m. gruodį muziejus kreipėsi į Kultūros infrastruktūros centrą, Kultūros paveldo departamentą, KM su raštu, apibrėžiančiu Liepų g. 12 pastato avarinę būklę, ir prašymu rasti finansinių išteklių pastato remontui, skirti finansavimą iš Paveldotvarkos programos rezervo lėšų. Finansavimas nebuvo gautas.
2021 m. sausį Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriui buvo pateikta paraiška gauti 140 tūkst. eurų stogo remonto darbams. Tačiau savivaldybės skiriamų lėšų dalis už atliktus konkretaus saugomo kultūros paveldo objekto tvarkybos arba šių darbų atskirą etapą negali būti didesnė nei 70 tūkst. eurų. (savivaldybė finansuoja iki 50 proc.). 2021 m. kovą miesto savivaldybė pateikė raštą, kuriame nurodoma, kad paraiška yra tinkama, tačiau finansavimas neskiriamas.
Šaltinis: LNDM
Naujausi komentarai