Kadenciją baigiantys Klaipėdos tarybos nariai ir vėl neskuba viešai teikti atliktų darbų ataskaitų. Paskutinę tam skirtą dieną už 2014-ųjų veiklą atsiskaitė tik aštuoni uostamiesčio politikai iš 30. Kai kurie tarybos nariai šią prievolę ignoravo visus ketverius kadencijos metus.

Politikai neskuba

Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Modestas Vitkus pripažino, kad tarybos nariai kasmet iki balandžio 1 d. privalo pateikti rinkėjams praėjusių metų darbų ataskaitą. Šios ataskaitos viešinamos savivaldybės tinklalapyje.

Po pirmųjų kadencijos metų, tai yra už 2011-uosius, atsiskaitė 25 uostamiesčio politikai, 2012-ųjų ataskaitas pateikė 26 tarybos nariai, o štai 2013-aisiais atliktus darbus paviešino jau tik du trečdaliai Klaipėdos politikų iš 30, be mero. Jis atsiskaito atskirai.

Paradoksalu, bet kadenciją baigiantys Klaipėdos tarybos nariai ir vėl neskuba viešai teikti atliktų darbų ataskaitų, nors jiems apie tai tarybos sekretoriato darbuotojai priminė dar kovo pradžioje.

Vakar, paskutinę tam reikalui skirtą dieną, už 2014-ųjų veiklą iš 30 uostamiesčio politikų atsiskaitė tik aštuoni: Vygantas Vareikis, Artūras Šulcas, Vytautas Čepas, Benediktas Petrauskas, Ramunė Staševičiūtė, Jurijus Šeršniovas, Arūnas Barbšys ir Rimantas Taraškevičius.

Pasak M.Vitkaus, įstatymai nenumato nuobaudų tiems, kurie vengia teikti viešas ataskaitas rinkėjams, esą politikas gali pasirinkti kitą jam priimtiną atsiskaitymo būdą.

Biurokratų užgaidos?

Kadenciją baigiančioje Klaipėdos taryboje buvo bent trys politikai, kurie visus ketverius metus nepateikė nė vienos tokios ataskaitos rinkėjams. Tai Vytautas Lupeika, Viačeslavas Titovas ir Vladimiras Vlasovas.

"Ataskaitos nerašiau, nes jos reikia biurokratams, o ne rinkėjams. Visas mūsų darbas ir taip matomas. Galite užeiti į savivaldybę ir pažiūrėti, už ką kiekvienas tarybos narys balsavo visą kadenciją. Mano rinkėjai gali ateiti į partijos būstinę, mes visą informaciją platiname ten", – pabrėžė V.Titovas.

Beje, teisininkė Zita Šličytė tarybos nario ataskaitą pateikė irgi tik už 2011 m. Kitus trejus metus jų nepristatė, nes, pasak jos, nematė prasmės tai daryti.

"Juk atsiskaitome frakcijose. Manau, kad tokios ataskaitos visai bereikalingas tarybos nario apsunkinimas papildomu darbu. Juk dalyvavimas tarybos ir komitetų posėdžiuose ir yra darbas. O tų posėdžių protokolai viešai prieinami. Kam reikia dubliuoti informaciją? Man tai nesuprantama", – tikino Z.Šličytė.

V.Titovo lozungai

Dviprasmiškais politiniais pasisakymais pagarsėjęs politikas V.Titovas pareiškė, kad už 2014-uosius viešą ataskaitą rinkėjams jis vis dėlto rengia. Jos fragmentus jis pateikė dienraščiui.

"Kalbant apie besibaigiančią kadenciją Klaipėdos miesto taryboje, reikia pabrėžti, kad "Lietuvos rusų sąjunga" aktyviai dalyvavo miestui svarbių sprendimų aptarimuose bei priėmime. Mūsų siūlomi sprendimai visada buvo palankūs klaipėdiečiams, o ne komercinėms struktūroms, kurios stengiasi užsidirbti miestiečių sąskaita", – rašoma V.Titovo ataskaitoje.

Toliau rašoma apie partijos pastangas, kad nebūtų uždarytos rusakalbių mokyklos, tačiau ataskaitoje nėra nė žodžio, jog jos – pustuštės. Tarybos narys rašte priminė ir savo pastangas plėsti rusų kalbos vartojimą, bet "sprendžiant iš visų pasipriešinimų, kurių sulaukėme, mūsų politikai dar nepasiruošę tokiam žingsniui".

Iš esmės V.Titovo tekste daugiausia pateikiami lozungai apie demokratiją ir cenzūrą. Politiko retorikoje neišvengiamai atsirado pamąstymų apie tai, kad "yra daug norinčių perrašyti istoriją, nugriauti paminklus."

Stebina tai, kad kai kurių sakinių struktūra ir turinys panašus į anoniminių proklamacijų, pasirodžiusių Klaipėdoje per rinkimus, kuriose miestiečiai buvo kviečiami nebalsuoti už "liberastus". Pats V.Titovas tikino, jog su anais lapeliais neturintis nieko bendra.

Ta pati klišė

V.Titovo partijos bičiulis Jurijus Šeršniovas, skirtingai nei jo kolega, laikėsi tarybos reglamento ir ataskaitas rašė kasmet, bet jos buvo ypač lakoniškos. Vos į 12 eilučių sutilpdavo visi politiko dvylikos mėnesių darbai.

Pagrindinis J.Šeršniovo šūkis: "Kaip Klaipėdos miesto tarybos narys siekiu garbingai atstovauti klaipėdiečius, kurie suteikė man pasitikėjimą ginti viešąjį interesą" (kalba netaisyta – A.D.).

Ir taip kasmet. Visos J.Šeršniovo ataskaitos yra identiškos, net korektūros klaidos tos pačios, skiriasi tik ataskaitos pateikimo metai. Politikas tai paaiškino savaip.

"Visos mano ataskaitos vienodos, nes manau, kad jos – tik formalumas. Ar aš turiu girtis, kad esu geras, toks ir anoks? Girtis nenoriu. Buvau, dalyvavau, taip ir parašiau", – teigė J.Šeršniovas.

Kitas Klaipėdos tarybos narys Vytautas Lupeika, taip pat vengęs atsiskaityti už savo veiklą, dienraščiui pažadėjo pasitaisyti ir atsiskaityti už visą kadenciją.

"Ai, kaip jūs atsimenate tokį dalyką? Turiu prisirašęs tų darbų, bet kompiuterinės ataskaitos parašyti nespėju. Ataskaita ir sau naudinga, ir visuomenei, bet kartais tas rinkėjas nežiūri į tas ataskaitas ar programas, bet žino tokį Vytautą, Petrą, Joną, Marytę ar Onutę ir balsuoja už juos. Mano rinkėjai vargu ar paskaito per tą kompiuterį. Bet susikaupsiu ir turbūt parašysiu", – pažadėjo V.Lupeika.

Balandžio 1-osios motyvais

Kai kuriuos įžvalgius rinkėjus politikų atskaitos domina ne dėl turinio, o dėl to, kad jų skaitymas puikus būdas pakelti nuotaiką. Nes ataskaitose gausu literatūros "perlų".

"Nors paprastai žmonės sako, kad politikai nieko nedirba ir nedaro, politika yra žodinė veikla, mokėjimas diskutuoti ir įtikinėti."

"Vadovaudamas Jūrinei ir vidaus vandenų reikalų komisijai, prioritetiniu uždaviniu laikau įkvėpti mūsų miestui jūrinės dvasios."

"Dalyvavau visuose 11 posėdžių, kurie vyko 13 dienų."

"Per ataskaitinį laikotarpį įvyko tik vienas Etikos komisijos posėdis, kuriame ir dalyvavau."

"Vedžiau posėdžius, kuriuose buvo vertinami jaunimo projektai. Tą dariau atsakingai, remdamasi patvirtintais nuostatais."

"Savo veiklą grindžiau Klaipėdos miesto plėtros ir raidos bei savo rinkėjų valios suderinimu."

"Stengiuosi su kolegomis spręsti iškilusias sporto problemas, nes vienas nieko nenuveiksi."

"Stengiuosi, kad mūsų miestas būtų ir gražesnis, ir saugesnis, ir patrauklesnis."

"Stengiuosi padėti sportuojantiems."

"Intensyviai aiškinausi Klaipėdos futbolo nuopuolio priežastis."

"Nemažai nuveikta ir bandant išvaduoti miestą nuo vandalų."

"Pirmieji metai prabėgo kaip mėnuo. Manau, kad kitų metų darbo vaisiai bus didesni ir saldesni."

"Politikas negali atlikti pareigą kolektyve, kuriame pats nedirba, o tik vykdo visuomeninę kontrolę."

"Už visus – gerus ar, kai kurių klaipėdiečių nuomone, blogus sprendimus esu atsakingas."

"2014 m. Etikos reikalų komisijoje posėdžių nebuvo, tačiau dirbome individualiai, užtikrindami etikos ir aukštos moralės prisilaikymo miesto tarybos darbe."

"Formaliai esu Klaipėdos miesto korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos narys, tačiau realiai komisijos darbas nevyksta."

"Iš mirties taško pajudėjo ir "amžiaus architektūrinė problema" – taip vadinama Atgimimo aikštė. Nežinia, kas ir ko ten laukia atgimstant, bet laikyti dvidešimt metų miesto centre didžiulę dykrą mažų mažiausiai yra neprotinga."

"Ilgai analizavęs situaciją, padariau sau labai aiškią ir, ko gero, vienintelę teisingą išvadą – senamiestį atgaivinti gali tik gilūs ir skausmingi sukrėtimai."

Tokių linksmų pastebėjimų galima rasti kadenciją baigiančios Klaipėdos tarybos narių ataskaitose. Beje, kai kuriuos politikus visus ketverius metus kamavo "vienos žuvies sindromas":

"Dalyvavau svarstyme dėl prekybos šviežia žuvimi, pasiūliau šviežios žuvies prekyvietei panaudoti Senosios Smiltynės perkėlos pastatą. Daug dėmesio skyrėme šviežiai sugautos žuvies prekybai."

Keista, jog šių vienaskaitinių formų, kurios tam tikrame kontekste skambėdavo komiškai, lig šiol nepastebėjo savivaldybės kalbos tvarkytoja, nes galima pamanyti, kad politikai visą kadenciją svarstė vienos šviežios žuvies pardavimo reikalą.

Gavo tūkstančius litų

Pernai, paskutiniaisiais tarybos kadencijos metais, įvyko 13 Klaipėdos tarybos posėdžių, priimti 348 sprendimai. Nė vieno posėdžio nepraleido 10 tarybos narių, prasčiausiai juos lankė Benediktas Petrauskas, praleidęs 5 posėdžius iš 13. Nuo jo kiek atsiliko Audrius Vaišvila, kuris neatėjo į 4 posėdžius.

2014-aisiais Klaipėdos miesto tarybos narių veiklai vykdyti iš biudžeto išmokėta 244,6 tūkst. litų, per metus kiekvienam politikui skirta po 8,4 tūkst. litų. Iš visų uostamiesčio politikų tik vienintelis Rimantas Cibauskas šių pinigų neimdavo.

Kadenciją baigiančios Klaipėdos tarybos narė teisininkė Z.Šličytė teigė, jog uostamiesčio politikų darbą ji vertina nevienareikšmiškai. Esą gerų darbų buvo padaryta, bet kritinių pastabų taryba taip pat nusipelnė.

"Ši taryba per visus ketverius metus niekada nesvarstė atsakomybės klausimo, o juk buvo visokių pažeidimų ir trūkumų, bet neatsirado už tai atsakingo asmens. Tarybos posėdžiuose ne kartą buvo klausiama, kas atsakingas, bet atsakymo neišgirdome. Tai bene didžiausias trūkumas", – teigė Z.Šličytė.