Šalies vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių marias, ketinama uždrausti verslinę žvejybą. Tačiau marių žvejams siūloma savo noru trauktis iš verslo, o už tai žadama kompensacija.

Lietuvos Seimas artimiausiu metu ketina svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimus. Juose siūloma uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, paliekant tik tam tikras išimtis.

"Reikia grąžinti ežerus žuvims ir leisti gamtai atsigauti. Itin maži dabartiniai verslinės žvejybos vidaus vandenyse rodikliai kelia įtarimų, jog žuvys iš ežerų yra tiesiog "semiamos", piktnaudžiaujant įstatymų landomis. O ekonominiu sunkmečiu nedeklaruojamų žuvių kiekis gali dar labiau išaugti. Todėl tai nėra naudinga nei gamtai, nei valstybei", –  pranešime spaudai tvirtino Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Įstatymo pakeitimas neturėtų paliesti Kuršių marių žvejų. Tačiau jiems siūloma ES fondų parama už pasitraukimą savo noru. Šiuo metu Kuršių mariose žvejoti gali 74 įmonės, iš jų 17 ketina trauktis iš verslo.

Žuvininkystės departamento generalinis direktorius Aidas Adomaitis mano, jog žvejai verslininkai išgaudo tik nedidelę dalį žuvų išteklių, todėl uždrausti verslinę žvejybą būtų nelogiška. "Verslininkams leidžiama žvejoti tik vienuolikoje didžiausių Lietuvos ežerų ir 90-yje išnuomotų telkinių. Verslinės žvejybos atstovai pagauna nedidelį kiekį ežeruose esančių žuvų. Daugiausiai žalos pridaro brakonierių tinklai", – įsitikinęs A.Adomaitis.

Anot jo, reikėtų riboti ne žvejybą, o tinklų įsigijimą. "Tinklų įsigijimui reikėtų taikyti panašius apribojimus kaip ir šaunamiesiems ginklams, kad juos nusipirkti būtų galima tik su specialiu leidimu", – kalbėjo A.Adomaitis.

2008 m. verslinės žvejybos įrankiais sugauta 1602 tonos žuvų: Kuršių mariose – 1240, Kauno mariose – 148, upėse ir polderiuose – 182, ežeruose ir vandens talpyklose – 32 tonos. Žvejai mėgėjai, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, sugauna apie 1350–1500 tonų žuvų per metus.