“Kol judi, kruti, rodos, kad gyveni“ – su šypsena veide sako į aštuntą dešimtmetį įkopusi klaipėdietė Jadvyga.

Jau 23-ią pavasarį moteris pasitinkaturguje, parduodama savo kieme užaugintus sodinukus ir gėlių daigus.

Žemės darbai – atgaiva sielai

„Gyvename šalia Naujojo turgaus, turime nedidelį namuką, keletą arų žemės“ – pasakojimą pradeda Jadvyga.

„Su vyru prižiūrime namo aplinką, auginame įvairias gėles, daržoves. Visko sėjame tiek, kad patiems užtektų ir dar kaimynui liktų“ – šypteli moteris.

Pavasarį gėlių daigus ir sodinukus, vasarą – vyšnias, pomidorus ir agurkus, rudeniop – saldžias prinokusias kriaušes ir kitas užaugintas gėrybes prekybininkai parduoda Naujojo turgaus lauko paviljone. Didžiąją gyvenimo dalį agronome dirbusi moteris, žemės darbams neliko abejinga ir išėjusi į pensiją – jau pirmą laisvą dieną užaugintus sodinukus Jadvyga išsidėliojo ant prekystalio ir pradėjo prekybą.

Prierašas po nuotrauka: Naujojo turgaus prekiautoja Jadvyga kiekvienam savo pirkėjui suteikia išsamią informaciją apie perkamus sodinukus ar gėlių daigus.

„Senoji gėlių auginimo literatūra praverčia kiekvieną dieną“ – teigia Jadvyga.

Turguje - natūraliai užauginta produkcija

Prakalbus apie daržovių bei sodinukų auginimo būdus, trąšas ir kitas priemones, ponia Jadvyga entuziastingai ima pasakoti apie kompostavimą.

„Kai įsirengėme daržą, šalia išsikasėme 6 metrų duobę, joje pradėjome ruošti kompostą. Tai pati geriausia trąša, kokia tik gali būti“ – įsitikinusi Jadvyga.

Jau daugelį metų vienintelės  prekybininkės naudojamos trąšos visiems žemėje auginamiems augalams– namuose gamintas kompostas ir po kūrenimo likę pelenai.

„Pirkėjams geriausias natūralumo įrodymas – kitą sezoną išsikeroję ir puikiai žemėje įsitvirtinę augalai“ – teigia prekiautoja.

„Gyvename čia pat, keli žingsniai ir mes jau turguje– mostelėdama ranka  dešinėn“ – pasakoja Jadvyga.

Apie kitą prekybos vietą niekada negalvoję  prekybininkai patenkinti turgavietės tvarka, sudarytomis sąlygomis ir kitų prekiautojų draugija.

„Čia visi malonūs žmonės. Per daugelį metų susigyvenome, padedame vienas kitam – konkurencijos čia tikrai nėra, o ir lankytojų šiltuoju metų sezonu turguje tikrai netrūksta“ – tikino prekiautoja.

Bendravimo džiaugsmas

„Vieną pagrindinių priežasčių, kodėl pradėjau prekiauti turguje – galimybė sutikti naujus žmones, bendrauti, dalintis žiniomis apie augalų priežiūrą ir, aišku, galimybė užsidirbti vieną kitą litą“ – pasakojo Jadvyga.

Kaip tik tuo metu, atėjęs pastovus pirkėjas Kazimieras, pakšteli Jadvygai į skruostą, padėkoja už puikius salierų daigus ir prisėda pasikalbėti – štai tokia turguje prekiaujančių prekybininkų kasdienybė.

„Prekyba turguje – mūsų laisvalaikis.  Kol esame sveiki, taip ir norisi būti apsuptiems žmonių, o čia, turguje, vienišas tikrai niekada nesijauti“ – šypsodamasi kalba Jadvyga.

Litas prie lito – poilsis Druskininkuose

Prekybą turguje Jadvyga įvardina  kaip pagyvenusių žmonių žaidimą.

„Su vyru kiekvieną sezoną vedame apskaitos žurnalą, sekame, skaičiuojame, kiek šiemet pavyko uždirbti“ – pasakoja prekiautoja.

O uždirbti, pasirodo, tikrai galima.Kiekvienais metais turguje prekiaujantys senjorai  išvažiuoja pailsėti į Druskininkus ar kitą kurortą.

„Mano vyras labai darbštus, kruopštus, taip pat kaip ir aš, be galo myli žemę, tik prekiauti jis nemoka“ –pasakojimą apie šeimos verslo sėkmę baigia Jadvyga.