Anot jų, iš viso pernai saugomose teritorijose lankėsi apie kelis milijonus lankytojų.
VSTT teigimu, tiksliausią statistiką apie lankytojų srautus teikia pažintiniuose takuose, regyklose, prie gamtos objektų, apžvalgos bokštų, piliakalnių įrengti lankytojų skaičiuotuvai, tačiau skaičiuojami ir dalyvavusieji saugomų teritorijų renginiuose, ekskursijose, žygiuose.
Remiantis šiais skaičiavimais, Olando Kepurės skardis Pajūrio regioniniame parke sulaukė daugiausia – 362 tūkst. 946 – lankytojų.
„Kadangi Olando Kepurės skardis driekiasi net apie vieną kilometrą ir žmonės čia gali patekti aplenkdami apžvalgos aikštelę su joje įrengtu skaičiuotuvu, galima teigti, kad realus lankytojų skaičius gamtos paveldo objekte per metus gali būti gerokai didesnis“, – teigia VSTT.
Antroji pagal lankomumą – Parnidžio kopa Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Joje praėjusiais metais pabuvojo 169 tūkst. 57 žmonės.
Toliau eina Balbieriškio atodanga Nemuno kilpų regioniniame parke – 146 tūkst. 560 lankytojų, Žuvinto biosferos rezervato pažintinis takas – 122 tūkst. 557, Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke – 109 tūkst. 280 lankytojų.
„Saugomos teritorijos – tai mūsų bendras gamtos paveldas, kurį privalome ne tik saugoti, bet ir atsakingai atverti žmonėms. Lankytojų srautų stebėsena leidžia mums geriau suprasti, kaip keliaujama po unikaliausias Lietuvos vietas, ir užtikrinti, kad tai nepakenktų gamtai“, – VSTT pranešime cituojamas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Saugomos teritorijos Lietuvoje užima apie 17 proc. šalies ploto.
Naujausi komentarai