Laukia rūpesčiai dėl gyvūnų: ką apie jų ženklinimą turi žinoti gyventojai? | Diena.lt

LAUKIA RŪPESČIAI DĖL GYVŪNŲ: KĄ APIE JŲ ŽENKLINIMĄ TURI ŽINOTI GYVENTOJAI?

Visoje šalyje yra per milijoną šunų ir kačių, bet paženklintas tik kas šeštas augintinis. Tačiau ši anarchija baigiasi. Nuo šiol tai yra privaloma padaryti per artimiausią pusmetį, iki kitų metų gegužės pradžios. Taip siekiama išspręsti nekontroliuojamą benamių gyvūnų problemą Lietuvoje.

Beveik dešimtmetį, iki 2014 m., Klaipėdoje buvo renkama vietinė rinkliava už naminių gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose.

Tuomet uostamiestyje buvo registruota ir ženklinta apie 5 tūkst. augintinių, tačiau manyta, kad tai buvo tik dešimtadalis visų tuo metu miestiečių laikytų šunų ir kačių.

Nutarus miesto tarybai, ši rinkliava nutraukta prieš septynerius metus.

Dabar gi Vyriausybės sprendimu gyvūnų registravimas ir ženklinimas jau yra privalomas ir tai reikia padaryti iki kitų metų gegužės 1 d.

Šunų, kačių ir šeškų šeimininkai, dar nepaženklinę savo augintinių, turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai būtų paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

Be to, socialiai remtiniems gyventojams su šia prievole susijusios išlaidos gali būti kompensuojamos.

Augintinių ženklinimo ir registravimo kainos Klaipėdos mieste svyruoja nuo 14,98 iki 25 eurų, tiek pat ši paslauga įkainota ir Palangoje, Neringoje brangiau – 28 eurai, o Klaipėdos rajone ir Kretingoje paženklinti savo augintinį kainuoja kiek daugiau nei 15 eurų.

Vienos mikroschemos kaina siekia nuo 1,88 iki 3,9 euro ir priklauso nuo įsigyjamų mikroschemų kiekio, prie mikroschemos kainos pridedamos ženklinimo ir duomenų teikimo paslaugos kaina.

Tačiau kas kontroliuos, kurie gyvūnai paženklinti, o kurie ne, kol kas dar neaišku.

"Jeigu Klaipėdos savivaldybės administracijai bus pavestas šis darbas, tai veikiausiai darys mūsų skyrius. Tačiau jokių užduočių mes dar negavome", – patikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, net 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko augintinį, tai yra du kartus daugiau nei Švedijoje.

Šiandien Lietuvoje yra apie 1 mln. kačių ir šunų, bet paženklinta tik 179 tūkst., tad didžioji jų dalis nėra oficialiai priskirti teisėtam savininkui.

Kasmet į prieglaudas patenka per 15 tūkst. naminių gyvūnų. Tik 10–15 proc. jų atsiima savininkai.

Nepaženklinti gyvūnai lieka perpildytose prieglaudose, nes neįmanoma nustatyti, kam jie priklauso.

Rašyti komentarą
Komentarai (12)

Jomajo

As tiek neuzdirbu kad dar suni su katinu zenklinciau... masina kad turi mokek... covid testus mokek... gaunant minimuma.. geriau gyvunam skanesta nupirksiu negu kokiems šikniams mokesiu...Po privacias teritorijas -LANDZIOT DRAUDŽIAMA..

Arnold

Susičipuokit patys šuniukas prie budukes kaime mažas.. Žmones sučipuot šuniukus kates šeškus.. Sučipuokit vilkus kad ukininkam gyvuliu nepjautų šernus išaude aina gaujom vilkai usima žaidimais.. Valstybinis reketas..

Katė

8. Kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą taisyklių 16 punkte nurodyta mikroschema: 8.1. 2021 m. gegužės 1 d. ir vėliau atvesti katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėn. nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui; 8.2. iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. 9. Kiti gyvūnai augintiniai ženklinami taisyklių 16 punkte nurodytomis mikroschemomis savanoriškai ir jų paženklinimo terminai nėra taikomi. Žurnaliste, ar Jūs skaitėte įsakymą???
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS