LIETUVIO SIEKIS IŠVALYTI BALTIJOS JŪRĄ

Europos Komisija ėmėsi misijos judinti įsisenėjusias Baltijos jūros problemas, kurios nebuvo sprendžiamos daugiau nei 70 m.

Rusijos pirmtakės taršos pasekmės

Už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą atsakingas Europos Komisijos komisaras Virginijus Sinkevičius turi šansą tapti regionui daugiausiai nuveikusiu lietuviu, jei jam pavyktų išvalyti Baltijos jūrą.

Neseniai šio Europos komisaro iniciatyva surengta antroji Baltijos jūros už žuvininkystę, aplinkosaugą ir žemės ūkį atsakingų ministrų konferencija. Ministrai iš Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos tarėsi dėl bendrų veiksmų, kurių tikslas išvalyti Baltijos jūrą nuo II pasaulinio karo cheminio ginklo amunicijos.

Paradoksas yra tai, kad vos tik pasibaigus II pasauliniam karui Baltijos jūrą iš nacistinės Vokietijos paimtu cheminiu ginklu užteršė Sovietų Sąjunga. Jos teisių perėmėja yra Rusija, kuri niekada nesirūpino, kaip pašalinti jos pirmtakės padarytos taršos pasekmes.

Kremlius, kurio valdytojai kliedi apie Sovietų Sąjungos atkūrimą, patys pradėjo karą prieš Ukrainą, taip Vakarų Europos šalių visuomenėje įgydami nacistinės valstybės įvaizdį.

Kai Baltijos jūra iš esmės tapo vidine NATO ir ES šalių jūra, išskyrus 86 kilometrų ilgio trumpiausią tarp visų šalių Rusijos pakrantę, vienintelė pažangių Europos šalių misija būtų be Rusijos pabandyti išvalyti Baltijos jūrą.

Nusikaltimas: internetiniuose portaluose galima rasti įrodymą, kaip po karo į Baltijos jūrą sovietai mėtė statines su cheminiais ginklais. / „Mavink.com“ nuotr.

Nykstanti Baltijos įvairovė

Pirmoji ES Baltijos šalių ministrų konferencija įvyko 2020 m. Jau tada ir buvo iškelta misija skirti didesnį dėmesį Baltijos jūrai.

Įvardinta, kad Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra Europoje. Tą lemia jos uždarumas ir didelė gyventojų prie šios jūros koncentracija. Vien iš aštuonių ES šalių Baltijos jūros baseine gyvena 85 mln. gyventojų.

Ir be karo meto sprogmenų jūros dugne Baltijos jūra turi didžiulę taršą atliekomis, ypač plastiku, senais žvejybos tinklais. Jūroje buvo aptikta netgi farmacijos produktų liekanų.

Dėl riboto ryšio su Atlanto vandenynu, klimato kaitos, žemos vandens temperatūros, mažėjančio deguonies lygio ir taip skurdoka Baltijos jūros biologinė įvairovė sparčiai nyksta.

Po pirmojo ES šalių ministrų susitikimo buvo suplanuota riboti pernelyg intensyvią Baltijos jūros žvejybą, visais įmanomais būdais mažinti taršą, analizuoti ir ieškoti technologijų, kaip iš Baltijos jūros ateityje būtų galima iškelti po II pasaulinio karo nuskandintus cheminius ginklus.

Baltijos jūrai tvarkyti buvo atverti ES fondai, tačiau kol kas nėra duomenų, kaip praktiškai jais buvo pasinaudota.

Labiausiai įsiminė nuo 2020 m. pradėtas ir iki šiol tęsiamas Baltijos jūros menkių žvejybos ribojimas. Jis ypač papiktino kai kurių šalių žvejus, nes ribojimai buvo įvesti tik rytinės Baltijos jūros regione ir iš esmės palietė keturias šalis – Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Tai tarsi leido suvokti, kad ES visos šalys yra lygios, bet Baltijos jūros regione tarp lygių yra dar lygesnių. Ypač aktyviai tokiam žvejybos reguliavimui priešinosi lenkai, kurie yra labiausiai ambicingi tarp visų į ES įstojusių naujųjų šalių.

Kol kas nėra galutinio sprendimo, kaip iš Baltijos jūros bus šalinama jūros dugne įvairiose vietose gulintys apie 300 tūkst. tonų cheminių ginklų ir kitų II pasaulinio karo sprogmenų.

Lietuvos įsipareigojimai ir darbai

Kokius pokyčius atneš 2023 m. Europos ministrų konferencija dėl Baltijos jūros? Kiekviena šalis yra pateikusi savo viziją, kas ir kokiais tempais turi būti daroma Baltijos jūros regione iki 2027 m.

Tarkim, Lietuva yra pateikusi siūlymus, kurių tikslas mažinti taršą Baltijos jūroje ir sureguliuoti žvejybą. Lietuva siūlo mažinti žvejybą Baltijos jūroje ir daugiau ES fondų lėšų skirti dirbtiniam žuvų auginimui.

Lietuva įsipareigojo mažinti azoto, fosforo, amoniako, nitratų ir oro teršalų išmetimą ir jų patekimą į Baltijos jūrą. Iki 2024 m. vidurio Lietuva įsipareigojo parengti naują taršos mažinimo planą, tobulinti taršos apskaitos ir jos prognozavimo programą. Lietuva toliau vykdys 2023–2027 m. taršos iš žemės ūkio mažinimo programą. Parengti panašūs ir vandens ūkio, kitų ūkio šakų planai iki 2027 m., kurių tikslas mažinti taršą.

Pateikti Lietuvos siūlymai ir dėl atskirų Baltijos jūros gyvūnų, tarkim Baltijos jūrų kiaulių apsaugos. Lietuva planuoja visiškai atsisakyti ungurių žvejybos ir itin sugriežtinti jų migracijos kelių apsaugą.

Lietuva įsipareigojo švelninti Baltijos jūros žvejybą naudodama mažiau agresyvius žvejybos tinklus. Ji taip pat pateikė duomenis, kad jos žvejybos laivų variklių galia yra mažiausia tarp visų Baltijos jūros šalių žvejų laivų. Kitos šalys paragintos mažinti žvejybos laivų galią.

Tarsi naujas ir progresyvus dalykas iš Lietuvos skamba tai, kad ji Baltijos jūros baseino vidaus vandenyse rengiasi beveik visiškai atsisakyti verslinės žvejybos ir pereiti vien prie mėgėjiškos. Tokia žvejyba taip pat būtų kontroliuojama, nes esanti parengta duomenų apie ją rinkimo metodika.

Lietuva informavo ir apie tai, kad ji yra priėmusi priemones planą iki 2027 m. savo vandenyse išsaugoti ir gerinti natūralias paukščių buveines.

Analogiškus siūlymus kaip Lietuva yra priėmusios kiekviena iš Baltijos jūros regiono šalių. Jie pateikti vykusios konferencijos „Mūsų Baltija“ internetinėje svetainėje circabc.europa.eu.

Grėsmė yra, veiksmų – ne

Įdomiau yra tai, kas artimiausiems metams siūloma viso Baltijos jūros regiono mastu.

Yra numatyti keli pagrindiniai prioritetai. Bus siekiama gerinti Baltijos jūroje nykstančio deguonies lygį. Laikomasi nuostatos, kad šiuo metu deguonies lygio mažėjimas yra apėmęs apie 97 proc. Baltijos jūros vandens.

Ketinama griežtinti ES nuotekų valymo direktyva. Į vandens telkinius, kartu ir į Baltijos jūrą, galės būti leidžiamos labiau išvalytos nuotekos. Planuojama miestuose iš esmės atnaujinti nuotekų valymo įrenginius.

ES mastu bus griežtinama ir aplinkos tarša iš žemės ūkio, iškelta iniciatyva apie „švarų dirvožemį“. Baltijos jūros taršą plastiku turėtų sumažinti įgyvendinama vienkartinio plastiko naudojimo direktyva, plastikinių gėrimų butelių surinkimo ir kitos sistemos.

Žadama griežtinti ir žvejybos įrankių apskaitą, kad jie, kaip anksčiau, nebūtų paliekami jūroje.

Bendra ES nuostata dėl menkių žvejybos išlieka tokia, kad rytinėje Baltijoje ir toliau bus leidžiama tik jų priegauda, kai žvejojant kitas žuvis menkės į tinklus patenka netyčia. Tam, kad menkių priegauda būtų mažesnė, planuojama modifikuoti plekšnių gaudymo tinklus. Toliau būtų griežtinama Baltijos jūros žuvų žvejybos kontrolė.

Numatyta saugoti retas Baltijos jūros žuvis, tokias kaip lašišos ir unguriai. Papildomos priemonės bus diegiamos dėl jūrų kiaulių apsaugos.

Tarp unikalių Baltijos jūros priemonių minimi kai kurie siūlymai auginti jūroje daugiau midijų, kurios padeda atkurti vandenyje deguonies, kurio trūksta, kiekį.

Kol kas nėra sprendimo, kaip iš Baltijos jūros bus šalinama jūros dugne įvairiose vietose gulintys apie 300 tūkst. tonų cheminių ginklų ir kitų II pasaulinio karo sprogmenų. Jie vis labiau kelia pavojų. Per tą laiką, kuris praėjo nuo II pasaulinio karo pabaigos, sprogmenys jūros dugne nuolat iro, dalis jų gali pradėti skleisti pavojingus teršalus į aplinką. Kai kuriose vietose buvo atlikti tyrimai. Išvados neguodžia. Jei nieko nebus daroma, per artimiausius 5–10 metų iš surūdijusių cheminių ginklų taršios medžiagos gali pradėti tekėti į jūrą. Tai ne tik padidins bendrą Baltijos jūros taršą, bet ir gali sukelti katastrofiškas pasekmes.