Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, taip siekiama ugdyti susidomėjimą Lietuvos visuomenės politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais su jūra praeityje ir aktualizuoti šių ryšių svarbą šiandienai ir ateičiai.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius, darbų vertinimo komisijos narys, teigė, kad Profesoriaus Kazio Pakšto vardą premijai parinko dėl jo nuopelnų Lietuvos jūrinei minčiai.

„Jis dar tarpukariu sistemiškai plėtojo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją, – sakė istorikas. – Ir nors nuo to laiko jau praėjo 100 metų, dar, deja, dažnai išgirsti abejonių dėl mūsų šalies jūriškumo. Premija gali būti skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus: istorijos, geopolitikos, tarptautinių santykių, socialinės geografijos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus. Mokslo darbai vertinami pagal atitikimą tematikai, originalumą bei naujumą, aktualumą mokslui ir Lietuvos visuomenei, išvadų pagrįstumą ir savarankiškumą“.

Pernai pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatais buvo pripažinti du jaunieji mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Agnė Gintalaitė už magistro baigiamąjį darbą „Tarp globalių tendencijų ir kultūrinio specifiškumo: Fuerteventūros lietuvių gyvenimo būdo migrantų tapatybė“ ir Klaipėdos universiteto doktorantas Valentinas Kulevičius už straipsnį „(Be)ieškant alternatyvų vokiečių dominavimui: jūrinės praeities konstravimas latvių ir lietuvių nacionalinėse istoriografijose“, publikuotą leidinyje „Journal of the Institute of Latvian History“.

Premijos dydis – 1,5 tūkst. eurų, ji teikiama kasmet profesoriaus K. Pakšto mirties metinių dieną – rugsėjo 11-ąją. Informacija apie mokslinių darbų pateikimo pradžią skelbiama kasmet gegužę, o profesoriaus K. Pakšto gimimo metinių dieną – birželio 29-ąją paviešinami atrinkti darbai.

Kazys Pakštas (1893–1960 m.) – geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. K. Pakštą galima vadinti nuosekliausiu jūrinės Lietuvos idėjos propaguotoju. Profesorius išskyrė lemiamą jūros dėmenį Lietuvos geopolitinės raidos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad priėjimo prie jūros teikiamos galimybės – prekyba ir ryšiai su Vakarų pasauliu – padės įsitvirtinti Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei ir paskatins jos ekonominį bei kultūrinį vystymąsi. Ne vienos progresyvios idėjos Lietuvai autorius formulavo ir šalies jūrinius uždavinius.

Ir šiandien aktualumo nepraranda prof. K. Pakšto žodžiai: „Jūra – tai didysis tautų vieškelis, praleidžiąs žmonijos turtus ir keleivius, žodį ir mintį“.