Nuo karališkų vaikštynių iki kurortų

Parodos kuratorius istorikas dr. Dainius Elertas sako, kad pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos.

„1793 m. Baltijos pakrantėje įkurtas Heligendamm kurortas, o 1813 m. Kuršių nerijoje – Krantas (Kranz), – pasakojo istorikas. – Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., o grafai Tiškevičiai pavertė miestą kurortu: 1877 m. iškilo kurhauzas, 1888 m. suteiktos kurorto teisės. Tarpukariu Palanga tapo prestižine vasarviete, o Šventoji kurortu paskelbta 1938 m.“

Maudynių mada ir privatumo iššūkiai

Iki XX a. pradžios maudynės jūroje buvo griežtai reglamentuotos. Palangoje vyrų ir moterų maudymosi laiką skelbdavo būgno dūžiai. Privatumo saugojimui XIX a. paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų, leidusios moterims persirengti ir įbristi į jūrą nepastebėtoms. Tik XX a. pradžioje paplūdimiai tapo mišrūs, o maudymosi kostiumai – atviresni. Drąsioms moterims kartais teko susidurti su pareigūnu, matuojančiu sijonėlio ilgį liniuote.

Įdegis ilgai buvo laikomas prastuomenės požymiu, todėl damos slėpėsi po skėčiais ir plačiabrylėmis skrybėlėmis. Tik Coco Chanel padėjo atrasti įdegio grožį, o tarpukariu paplūdimiai tapo spalvinga madai ir sportui atvira erdve.

Kelionė į pajūrį – prabanga ir nuotykis

Dr. D. Elerto manymu, pajūrio, kaip kurorto idėja, turėjo įtaką ir susiekimo plėtrai.

„Iki XX a. pradžios į pajūrį vykta puskarietėmis, vėliau jau – tramvajais ir geltonais autobusais, – pasakojo istorikas. – 1904 m. Klaipėdoje pradėjo kursuoti elektrinis tramvajus, jungęs Biržą su Švyturiu. Geležinkelis atvėrė pajūrį vidutinių pajamų žmonėms: 1895 m. iš Berlyno į Klaipėdą kelionė truko 15 valandų. Kuršių neriją pasiekti padėjo garlaiviai ir keltai, o po 1935 m. Smiltynėje įsikūręs jachtklubas pritraukė buriuotojus.“

Pajūrio halė Giruliuose, 1910 m. / Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Kurortų kasdienybė: nuo halės iki kazino

Poilsiautojai mėgavosi ne tik jūra, bet ir kultūra. Palangos kurhauze veikė skaitykla, vyko koncertai, parodos, šokiai. Smiltynės kurhauzas viliojo teniso kortais ir vasaros kavinėmis, o Nemirsetos kurhauzas garsėjo azartiniais lošimais. Paplūdimiuose buvo populiarios Pajūrio halės – kavinės su vaizdu į jūrą, kuriose buvo galima paragauti kavos, ledų ar užkandžių. Poilsiautojai leido laiką žaisdami badmintoną, tenisą, o tarpukariu Palangoje išpopuliarėjo ir gimnastikos pasirodymai kopose. 1933 m. Nidoje įkurta sklandymo mokykla suteikė kurortui išskirtinumo – sklandytojai tapo vasaros sensacija.

Vis dėlto, istoriko teigimu, XX a. pradžioje pasiturintys poilsiautojai dar vengė žvejų tinklų ir kvapų, tačiau netrukus atrado šviežios žuvies skonį ir bendravimo džiaugsmą. Žvejų valtyse ne tik pozuota nuotraukoms – už atlygį buvo galima paplaukioti jūroje.

Dizaine  – praėjusio laiko nostalgija

Parodos dizainą kuria žinoma klaipėdiečių įmonė „Klemencov Group“. Dailininkas Anatolijus Klemencovas, ne kartą kūręs Jūros šventės atributiką, įvaizdį ir meninius objektus sako, kad jam ši tema išskirtinai įdomi.

„Kurdami dizainą tiesiog mėgavomės praėjusio amžiaus idilišku grožiu, – dalijosi įspūdžiu dailininkas. – Tikimės, kad parodos stilistika padės jos lankytojams persikelti į tą laiką, kai pajūris iš atšiauraus kranto virto geidžiama atostogų vietą.“

Dr. D. Elertas į klausimą, kodėl verta prisiminti praėjusį laiką, atsakė, kad istorija primena, jog poilsis prie jūros – ne tik gamtos dovana, bet ir ilgo kultūrinio proceso rezultatas.

„Tai – mūsų paveldas, kurį turime saugoti ateities kartoms“, – sakė istorikas.

Parodos kūrimą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija.