Šurmuliui pajūryje nuslūgus, vieni verslininkai skaičiuoja pelną, kiti neišsivaduoja iš niūrių nuotaikų. Dalis kavinių jau užvėrė duris iki kito sezono, – uždarbis šiemet buvo menkas.

Vasara nebuvo dosni

Vasaros sostine tituluojamos Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas džiaugsmu netrykšta. "Poilsiautojai piniginių plačiai neatvėrė. Žmonės turėjo pakloti daugiau litų už kelionę į pajūrį, tad stengdavosi bent truputį sutaupyti rinkdamiesi kavinėse pigesnius patiekalus", – kalbėjo palangiškis.

Asociacijos prezidento teigimu, maistas ir nakvynė Palangoje vasarą buvo pabrangę apie 10 proc. "Apyvarta gal ir nesumažėjo, tačiau pelnas – tikrai", – tikino G.Sičiūnas.
Verslininkams nebuvo lengva išlaviruoti jaučiant maisto produktų, kuro ir paslaugų kainų augimą. Anot G.Sičiūno, dalis kavinių ir restoranų siūlė kuklesnį patiekalų pasirinkimą, kad būtų galima aptarnauti daugiau klientų samdant mažiau darbuotojų.

Keikė debesis ir lietų

Verslininkams užsidirbti gamta šiemet nepadėjo. "Vasara jau tradiciškai mums – tai ne trys, o du mėnesiai. Iš jų tėra vos 10–14 dienų, atnešančių didžiąją uždarbio dalį, kurią vėliau tenka paskirstyti visam šaltajam sezonui. Šiemet išties gerų dienų buvo mažiau nei pernai. Ypač nuvylė lietingas rugpjūtis – pusė jo buvo tarsi kirviu nukirsta. Gal tokių dalykų palangiškiai taip skaudžiai nepajustų, jei turėtume daugiau galimybių pasiūlyti vandens ir kitokių pramogų po stogu", – aiškino G.Sičiūnas.

Asociacijos prezidento teigimu, kai kurių kavinių ir barų, anksčiau dirbdavusių visus metus, savininkai apsisprendė imtis griežto taupymo režimo – jau nuo spalio 1-osios "užkonservuoti" maitinimo įstaigas iki kitos vasaros.

Rusai – atsipalaidavę

Neringiškių nuotaikos geresnės. Nidoje veikiančio viešbučio ir restorano "Nerija" vadovė Jovita Lenkutytė teigė, kad vertinant klientų srautus ir pelną ši vasara priminė pernykštę, nors kainos keliais procentais ir pakilo.

Juodkrantėje įsikūrusio viešbučio "Eglių slėnis" valdytoja Nijolė Jucienė irgi mano, kad sezonas nebuvo prastas – žmonių nesumažėjo. Neringiškiai pastebėjo, kad šiemet ryškiai išaugo poilsiautojų, kurie pasirūpina išankstine kambarių rezervacija, skaičius. "Žmonės vis labiau planuoja savo laiką", – tvirtino N.Jucienė.

Daugiausiai svečių sulaukiama iš Rusijos ir Vokietijos. "Turistai iš pastarosios šalies tapo taupesni. Apie rusus to tikrai negalima pasakyti – jie visuomet pageidauja gyventi brangiausiuose kambariuose", – pažymėjo pašnekovė.

Apgyvendinimo paslaugos vasarą "Eglių slėnyje" nebuvo pabrangusios, tik už švedišką stalą svečiams teko mokėti trimis litais brangiau. Kokios kainos bus kitą sezoną, viešbučio vadovybė ketina apsispręsti per kelis mėnesius, atsižvelgusi į ekonominę situaciją, bendras tendencijas.

Uostamiestis neliūdi

Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkės Nijolės Hansen nuomone, uostamiesčio ši vasara nenuskriaudė. "Nepajutome, kad būtų sumažėję svečių, parduotuvėse ir kavinėse – klientų, nors buvo garsiai skelbiama apie ekonominį nuosmukį. Ne praėjęs sezonas, o pesimistinės gaidos kelia nerimą – įveikti šio etapo jos, manyčiau, nepadeda", – kalbėjo N.Hansen.

Kavinės "Jola" savininkė Virginija Marcinkėnienė irgi panašios nuomonės. "Tik prastas oras kaltas dėl mažesnio, nei tikėjomės, žmonių srauto", – įsitikinusi verslininkė.
Patiekalų kainos kavinėje vienu ar keliais litais vasarą buvo didesnės, tačiau V.Marcinkėnienė tvirtino, kad atostogomis besimėgavę žmonės nesuko dėl to galvos.
Vasarą "Joloje" nestigo užsieniečių.

"Jų daugėja. Ruošiantis sezonui tenka rimtai apsirūpinti valgiaraščiais įvairiomis užsienio kalbomis. Tai nemažai kainuoja, tačiau svetimšaliais džiaugiamės – jų veiduose dažniausiai švyti šypsenos, žmonės atsipalaidavę", – dėstė V.Marcinkėnienė.

Vokiečių atvyko mažiau

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TKIC) direktorė Romena Savickienė apie praėjusią vasarą kalbėjo gan optimistiškai, nors pažymėjo, kad ji galėjo būti ir geresnė, jeigu ne sudėtinga ekonominė situacija, prastas oras pajūryje ir tai, kad uostamiestis sulaukė mažiau kruizinių laivų.

Nuo sausio iki rugsėjo vidurio Klaipėdos TKIC apsilankė apie 56 tūkst. turistų. Jų nemažėja, didžiausi srautai tradiciškai užfiksuojami vasarą. Kruiziniais laivais šį sezoną atkeliavo apie 30 tūkst. užsieniečių. Kaip ir anksčiau, didžioji svetimšalių dalis atvyksta iš Vokietijos. Vis dėlto tendencijos liūdnokos – tokių turistų yra žymiai sumažėję.

"Didžiausią poveikį daro prastos susisiekimo galimybės. Labai reikėtų tiesioginių skrydžių į Lietuvos pajūrį. Gali nuskambėti aštriai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vadinamieji "memelenderiai" išmirė. Jų palikuonys Lietuvos pajūriui kol kas didelių sentimentų nejaučia", – dėstė R.Savickienė.

Klaipėdos TKIC duris dažnai varstė ispanai, atkeliavę kruiziniais laivais, kaimynai latviai. Ketvirtoje vietoje pagal apsilankiusiųjų čia skaičių – svečiai iš JAV, taip pat atkeliaujantys laivais. Ryškiai padaugėjo lenkų turistų. Dažniau atvyksta norvegų, vertinančių galimybę greitai ir patogiai atskristi iš Rygge oro uosto, esančio šalia Oslo, tiesiai į Palangą.

Baltarusiams – kirtis

Nidos kultūros ir turizmo centre "Agila" nuo gegužės iki šio mėnesio vidurio apsilankė apie 35 tūkst. žmonių. Stebimas nežymus jų skaičiaus padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais.

Neskaitant lietuvių, "Agilos" duris dažniausiai praverdavo vokiečiai, latviai, rusai, prancūzai. Padaugėjo svečių iš JAV bei Azijos šalių. Palyginti su praėjusia vasara, Palangos turizmo informacijos centre apsilankė truputį daugiau žmonių – jų skaičius siekė apie 31,5 tūkst.

Įstaigos darbuotojų sudarytame užsienio šalių penketuke: Rusija, Estija, Vokietija, Lenkija, Latvija. Taip pat nemažai turistų atvyko iš Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Baltarusijos.

TIC vadybininkės Egidijos Smilingienės teigimu, rusai džiaugėsi tiesioginiais skrydžiais iš Maskvos į Palangą, galimybe patogiai pasiekti pajūrį traukiniais. Svečių iš Baltarusijos kurorte sumažėjo smarkiai pabrangus vizoms. Dabar turistams už jas tenka pakloti 60 eurų. Anksčiau buvo 5 eurai.

Sezonas: saulėtų dienų stigo, tad ir žmonių antplūdžių pajūryje šią vasarą buvo nedaug.

Didžioji svetimšalių dalis į Klaipėdą vis dar atvyksta iš Vokietijos, bet ir tokių turistų yra žymiai sumažėję.